Finikiečiai garbino daug dievų – jų tikėjimas buvo klasikinis Kanaano politeizmas, labai panašus į kaimynų: izraelitų prieš Jahvę, ugaritiečių ar vėliau kartaginiečių. Jie neturėjo vieno švento rašto kaip Biblijos, tad daug žinių ateina iš archeologijos, graikų ir romėnų autorių bei Biblijos poleminių tekstų. Dievai buvo susiję su gamta, vaisingumu, jūra ir mirtimi – finikiečiams, jūrų … [Skaityti toliau…]
Melkartas (finikiečių kalba Milkart – „miesto karalius“) – vienas svarbiausių finikiečių dievų, ypač garbintas Tyre, didžiausiame Finikijos mieste. Jis buvo laikomas miesto globėju, jūros keliautojų saugotoju, mirties ir prisikėlimo simboliu. Graikai jį tapatino su Herakliu – abu stipruoliai, keliautojai, nugalėtojai pabaisų. Romėnai perėmė kaip Herkulį. Melkartas – finikiečių kultūros veidas: prekybos, kolonijų kūrimo ir kovos … [Skaityti toliau…]
Žydų kalba – hebrajų – viena seniausių gyvųjų kalbų pasaulyje. Ji priklauso semitų kalbų šeimai, artima arabų ir aramėjų kalboms. Raštas, kuriuo rašoma hebrajiškai, vadinamas ivrit arba lashon ha-kodesh (šventoji kalba) religiniuose kontekstuose. Šiandien hebrajų kalba – oficiali Izraelio kalba, ja kalba apie 9 milijonai žmonių, o raštas naudojamas ne tik kasdienybėje, bet ir šventraščiuose, … [Skaityti toliau…]
Noachidų įstatymai (hebrajiškai – Ševa Mitzvot Bnei Noach, lietuviškai dažnai vadinami Nojaus įstatymais arba Septyniais Noachidų įstatymais) – tai septyni moraliniai ir teisiniai principai, kuriuos, pagal žydų tradiciją, Dievas davė Nojui po tvano. Jie skirti visai žmonijai, ne tik žydams. Žydų tauta vėliau gavo 613 įsakymų (Toros mitzvot), o likusiam pasauliui liko šitie septyni – … [Skaityti toliau…]
Šobogenzo (正法眼蔵, „tikrosios Dharmos akies lobynas“) – pagrindinis Eihei Dogeno (1200–1253), japonų Sōtō zen budizmo įkūrėjo, kūrinys. Parašytas XIII a. viduryje, daugiausia 1231–1253 m., kalba – senovinė japonų–kinų mišrainė (kanbun su japonų skaitymo ženklais), todėl tekstas sunkus net japonams. Kūrinys dar vadinamas „Shōbōgenzō zuimonki“ (正法眼蔵随聞記, „Shōbōgenzō klausytų pamokymų užrašai“) – tai trumpesnė, mokiniui Koun Ejō … [Skaityti toliau…]
Masechet Shabbat (hebrajiškai מסכת שבת – traktatas Šabat) – antrasis traktatas Seder Moed („Šventės tvarka“) Mishnoje ir abiejuose Talmuduose (Babilono ir Jeruzalės). Babilono Talmude jis didžiausias iš visų – 157 lapai (2a–157b), pilnas detalių, ginčų ir pasakojimų. Mishna redaguota apie 200–220 m. po Kr. rabino Jehudos ha-Nasio. Gemara (Babilono) baigta V–VI a. Babilonijoje, pagrindiniai redaktoriai … [Skaityti toliau…]
„Sources Chrétiennes“ (lietuviškai vadinama „Krikščionių šaltiniai“) – tai viena garsiausių ir ilgiausiai gyvuojančių mokslinių serijų pasaulyje, skirta ankstyvosios krikščionybės tekstams. Seriją 1942 m. įkūrė jėzuitai Henri de Lubacas, Jeanas Daniélou ir Claude‘as Mondésertas Liono katalikiškame universitete (Prancūzija). Leidėjas – Éditions du Cerf (Paris), o nuo pat pradžių tikslas buvo pateikti originalius graikiškus, lotyniškus, sirų, armėnų … [Skaityti toliau…]
Sanhedrinas (hebrajiškai: סנהדרין, Sanhedrin; lietuviškai dažniausiai vadinamas tiesiog Sanhedrinu arba Sanhedrino traktatu) – tai vienas iš Mishnos ir vėliau Talmudo traktatų, priklausančių Seder Nezikin („Žalų tvarkai“). Pati Mishna (kurios dalis yra Sanhedrinas) buvo užrašyta apie 200–220 m. po Kr. rabino Jehudos ha-Nasio (Judos Princo) ir jo mokinių. Babilono Talmudas, kuriame šis traktatas išplėtotas su Gemara, … [Skaityti toliau…]
Sang Hyang Kamahayanikan – tai trumpas, bet labai svarbus budistinis traktatas, parašytas senąja javiečių kalba (Kawi) IX amžiuje. Originalus pavadinimas rašomas „Sang Hyang Kamahāyānikan“ – „Sang Hyang“ reiškia „šventas“ arba „dieviškas“, o „Kamahāyānikan“ yra vietinis javiečių atitikmuo sanskrito žodžiui „Mahāyāna“ (Didžioji transporto priemonė). Lietuviškai dažniausiai vadinamas „Šventasis Mahajanos mokymas“ arba „Šventasis Mahajanos traktatas“. Tekstas rastas … [Skaityti toliau…]
Empatija – tai ne šiaip gailestis ar užuojauta, o tikras gebėjimas pajusti, ką jaučia kitas žmogus. Tai tarsi laikinai persikelti į jo galvą ir širdį: suprasti jo skausmą, džiaugsmą ar pyktį taip, lyg tai būtų tavo paties. Yra du pagrindiniai tipai: emocinė empatija (pajunti tą patį jausmą) ir kognityvinė (supranti, kodėl jis taip jaučiasi, net … [Skaityti toliau…]
Šveicarijos gvardija Vatikane yra viena seniausių pasaulyje nuolat veikiančių karinių struktūrų. Oficialus jos pavadinimas lotyniškai skamba Pontificia Cohors Helvetica, o itališkai – Guardia Svizzera Pontificia. Lietuviškai dažniausiai vadiname Papiežiškąja Šveicarų gvardija. Šiandien ji skaičiuoja apie 135 vyrus, visi – Šveicarijos piliečiai, katalikai, ir tai mažiausia armija pasaulyje, bet su didžiule istorija. Viskas prasidėjo XVI amžiaus … [Skaityti toliau…]
„Sic et Non“ (Taip ir Ne) – tai garsiausias Pjero Abeliaro (Pierre Abélard, lot. Petrus Abaelardus) filosofinis veikalas, parašytas apie 1120 metus. Ši knyga tapo vienu iš scholastikos metodologinių pamatų, nes joje autorius parodė, kaip kritiškai nagrinėti autoritetų teiginius. „Sic et Non“ nėra tradicinis traktatas su nuoseklia doktrina. Abeliaras surinko daugiau nei 150 klausimų iš … [Skaityti toliau…]