Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis … [Skaityti toliau…]

Sidharta Gautama yra budizmo pradininkas

Sidharta Gautama yra šios religijos pradininkas. Be medituojant figmedžio pavėsyje (Bodigojoje), jam atsivėrė visos paslaptys ir jis, medituojant, patyrė nušvitimą. Nuo to momento jis pradėtas vadinti Buda (Buda reiškai “nušvitusysis”). To nušvitimo būsenoje jis pasiekė nirvaną – taip išsivadavo iš reinkarnacijos ciklo ir amžinųjų kančių. Budos regėjimų reikšmės: Paliegėlis – liga (niekas nėra apsaugotas nuo … [Skaityti toliau…]

Induizmas – tai seniausia pasaulio religija

Induizmas – tai seniausia pasaulio religija, atsiradusi 2000m. pr. Kr. Ši religija neurėjo nei vieno įkūrėjo. Induizmas labai įvairialypė religija, tačiau ją jungia Brahmanas – nesikeičiantis Absoliutas, pradinė realybė, egzistuojanti virš kasdienio matomo pasaulio. Pagal induizmą visos gyvos būtybės gyvena ne vieną gyvenimą, o miršta ir vėl atgimsta – reinkarnuojasi. Jų gyvenimo ciklas neturi pabaigos. … [Skaityti toliau…]

Baltai

Baltų tautos: latviai, lietuviai ir jau išnykusi prūsų. Pagrindinė baltų religijos idėja – kova už gyvybę kaip gėrį ir grožį su blogio bei mirties jėgomis. Gyvybė kosminė, žmogus čia neskiriamas nuo gamtos. Dievybė įžiūrima visuose kosmoso reiškiniuose, nuo kurių priklausė žmogaus,  gyvūnijos, augmenijos ir viso pasaulio gyvybinės jėgos. Baltų pasaulėjauta tarsi padalyta į du polius: … [Skaityti toliau…]

Slavai

Slavų tautos: Jugoslavija, Rusija, Baltarusija, Lenkija ir t.t. Geriausiai žinomas dievas buvo Perkūnas – perkūnijojs ir žaibų dievas ir, tikriausiai, Aukščiausioji būtybė. Šio dievo kulto centrai buvo Kijeve ir Novgorade. Kiti rusų dievai buvo Svarogas ir Dažbogas, tėvas ir sūnus, abu simbolizuojantys saulę ir ugnį. Bendras dėmuo jų varduose bog reiškia ir “turtingumą”, ir “dievą”. … [Skaityti toliau…]

Germanai

Germanų tautos buvo politeistinės, žinoma daug jų dievų vardų. Tačiau duvi dievybės yra pastovios, tai – Votano ir Toras. Pastarasis yra perkūno dievas., kupinas chaotiškos galios, ir neribotos energijos. Votano buvo tarsi vadų, kunigaikščių globėjas. Germanai neturi aukščiausiojo dievo. Žmogus pats pasirenka dievybę, iš kurios tikisi užtarimo. Apskritai, dievai yra mirtingi, nes kada nors stos … [Skaityti toliau…]

Keltai

Labiausiai paplitęs keltų dievybės simbolis yra dievas su ragais. Be to, daug kur keltų pasaulyje visais laikais pasitaikydavo patino simbolis, raguotų nuogų dievų su stačiu falu (vaisingumo simbolis) arba gyvačių su avino galva. Simboliai kinta nuo paprastų keverzonių iki dailaus piešinio ant Gundestrupo taurės. Keltai neįsivaizdavo gyvenimo be vandens, todėl dažnai jam aukodavo (ant akmens … [Skaityti toliau…]

Senovės Graikijos ir Romos religijos

Senovės graikai labai gerai pažinojo savo dievu, žinojo netgi jų šeimų istorijas ir charakterius. Dievai gyveno ant Olimpo kalno, juos valdė Dzeusas. Senovės Romos dievai žmonėms nebuvo tokie suprantami. Bet kai romėnai nukariavo Graikiją, jie perėmė ir graikų dievus, tik pavadino juos naujais vardais ir sutapatino su savais dievais. Senovės Graikijos ir Romos dievai: Arėjas … [Skaityti toliau…]

Senovės Egiptas ir jo religijos

Daugiausia apie senovės Egipto dievus sužinome iš kapaviečių bei šventyklų. Jie dažniausiai vaizduojami gyvūnų galvomis ir žmonių kūnais. Daugelis Egipto dievų atstovauja gamtos pasaulio stipriosioms jėgoms. Egipto gerovė priklausė nuo kasdien patekančios saulės bei kasmet patvinstančio Nilo. Šios gamtos jėgos buvo laikomos dievais, kurias reikia maloninti ir garbinti aukomis. Be to, dievai dažnai buvo siejami … [Skaityti toliau…]

Hetitai

Kadangi kraštas labai kalnuotas, miestas nuo miesto astkiri, dėl to kiekvienas turi savitas dievybes, dažniausiai tai sudievintas gamtos reiškinys – saulė, mėnulis, audra ir t.t., kuriuos gyventojai garbina didžiausioje miesto šventykloje. Hetitų dievai priklausė nuo savo tarnų žmonių – kai žemę ištiko nederlius, dievai badavo, nes nebegaudavo aukų. Hetitų sostinėje, Chatušo mieste, karalius vadovavo audros … [Skaityti toliau…]