Sanhedrinas (hebrajiškai: סנהדרין, Sanhedrin; lietuviškai dažniausiai vadinamas tiesiog Sanhedrinu arba Sanhedrino traktatu) – tai vienas iš Mishnos ir vėliau Talmudo traktatų, priklausančių Seder Nezikin („Žalų tvarkai“).
Pati Mishna (kurios dalis yra Sanhedrinas) buvo užrašyta apie 200–220 m. po Kr. rabino Jehudos ha-Nasio (Judos Princo) ir jo mokinių. Babilono Talmudas, kuriame šis traktatas išplėtotas su Gemara, galutinai redaguotas apie V–VI a. po Kr. Babilonijoje (dabartinis Irakas). Pagrindiniai vėlyvesnieji redaktoriai – Rav Aši ir Ravina.
Sanhedrinas yra halachinis (teisinio pobūdžio) traktatas. Jame aptariamos teismų sistemos taisyklės žydų bendruomenėje: Sanhedrino (Didžiojo teismo, 71 nario) ir mažesniųjų teismų (23 arba 3 narių) sudėtis, kompetencija, balsavimo tvarka, liudytojų apklausos reikalavimai, bausmės (įskaitant mirties bausmes – keturias rūšis: akmenimis užmušimas, sudeginimas, nukirsdinimas, pasmaugimas). Taip pat nagrinėjami karaliaus, vyriausiojo kunigo, melagingų pranašų, maištaujančių vyresniųjų teismo klausimai, karo taisyklės ir kt.
Iki šiol tai vienas svarbiausių šaltinių studijuojant žydų teisę (halachą). Daf Yomi (kasdienio Talmudo lapo) programoje Sanhedrinas paprastai baigiamas skaityti kas 7–8 metus. Daugelis jo principų (pvz., griežtos liudytojų apklausos, „dviejų liudininkų“ taisyklė, draudimas nuteisti tą pačią dieną) daro įtaką šiuolaikinei teisei ir dažnai cituojami diskusijose apie baudžiamąjį procesą.
Ką rasime 11 skyrių
1–3 skyriai – skirtingų teismų sudėtis ir bylos, kurias jie gali nagrinėti.
4–7 – mirties bausmių vykdymo tvarka, kokie nusikaltimai už jas baudžiami (pvz., svetimavimas, šabo laužymas, burtininkavimas).
8–10 – specialios taisyklės (karalius, vyriausiasis kunigas, maištaujantis vyresnysis, melagingas pranašas).
11 skyrius – pasaulio ateitis, prisikėlimas, kas turi dalį Pasaulyje, kuris ateis (labai žinoma vieta apie tai, kad „visi Izraelis turi dalį būsimajame pasaulyje“, su išimtimis).
Ištraukos
Mishna ir Gemara – tai dvi pagrindinės Talmudo dalys. Sanhedrino traktate (kaip ir visuose kituose) tekstas sudarytas būtent iš jų.
Mishna Tai trumpas, sausas įstatymo tekstas, parašytas apie 200–220 m. po Kr. rabino Jehudos ha-Nasio. Jis visada pateikiamas pačioje pradžioje kiekvieno skyriaus ar temos. Mishna – tai pagrindinis oralinės Toros kodifikacija: aiškūs, trumpi sakiniai, dažniausiai be paaiškinimų, kas, kaip ir kodėl. Kai aš rašiau „Mishna:“ – tai ir yra tas originalus seniausias sluoksnis.
Gemara Tai vėlesnis (III–VI a.) platus komentarų, diskusijų, aiškinimų, pavyzdžių, ginčų ir išvadų sluoksnis, parašytas Babilonijoje (arba Jeruzalės Talmude – kitur). Gemara analizuoja kiekvieną Mishnos žodį, ieško Biblijos šaltinių, pateikia rabinių ginčus, atvejus iš gyvenimo, loginius išvedžiojimus. Kai rašiau „Gemara:“ – tai ir yra tas ilgas, kartais labai painus, bet pagrindinis Talmudo turinys, kuris užima 90–95 % viso lapo.
Mishna (52b):
Akmenimis užmušamųjų tvarka:
Nuteistasis išvedamas už stovyklą. Jo egzekucijos vieta būdavo aukšta – dviejų vyrų ūgio aukščio. Vienas iš liudininkų užlipa jam ant pečių ir stumia jį žemyn, kad nusiverstų kniūbsčias. Jei apvirto ant nugaros – apverčiamas kniūbsčias. Jei mirė nuo to – gerai. Jei ne – antrasis liudininkas ima akmenį ir meta jam ant širdies. Jei mirė – gerai. Jei ne – užmėtymas akmenimis tenka visam Izraeliui, nes pasakyta: „Teužmeta jį akmenimis visi bendruomenės nariai“ (Kun 24:14).
Gemara (53a, pagrindinė vieta):
Iš kur žinome, kad turi būti dviejų vyrų ūgio aukštis?
Rabinas Nachmanas sakė Ravos vardu: pasakyta „meilė dengia visus nusikaltimus“ (Patarlių 10:12) – jei nusikaltėlis nusiversdamas apsivers ant nugaros, apverčiamas kniūbsčias, kad akmuo kristų tiesiai ant širdies ir greičiau mirtų iš meilės jam.
Akmuo, kurį meta antrasis liudininkas, turi būti toks sunkus, kad vos du žmonės galėtų pakelti, nes pasakyta „akmuo, kurį vos pakelia du“ (nors tiksliai taip nėra parašyta, bet taip aiškinama).
Jei ir nuo to nemiršta – tada visi Izraelio vyrai privalo mesti akmenis, net kunigai ir levitai, net jei jie tarnauja Šventykloje – visi meta akmenis.
Sanhedrinas 40a
Mishna:
Teismas, kuris per septynerius metus nuteisia mirties bausme nors vieną žmogų, vadinamas naikintoju.
Rabinas Elazaras ben Azarija sako: nors vieną per septyniasdešimt metų.
Rabinas Tarfonas ir rabinas Akiva sako: jei būtume buvę Sanhedrine, niekada nė vienas žmogus nebūtų buvęs nuteistas mirties bausme.
Rabinas Šimonas ben Gamlielis sako: jie būtų padauginę kraujo praliejų Izraelyje.
Gemara (41a):
Rabinas Tarfonas ir rabinas Akiva kaip būtų darę? Jei matydavome žmogų, nusipelniusį mirties bausmės, rasdavome jam pateisinimą.
Sanhedrinas 43a (Gemara apie vienbalsį nuosprendį):
Jei visi teisėjai mato nusikaltėlį kaltu – jis išteisinamas.
Kodėl? Nes pasakyta „ne sek paskui daugumą blogiui daryti“ – bet iš to išvedama, kad blogio byloje dauguma turi būti tik vienu balsu daugiau.
Jei visi kaltina – nėra kam ginti, todėl nuosprendis negalioja.
Reikia bent vieno, kuris sakytų „nekaltas“, kad būtų galima diskutuoti ir ieškoti nuopelnų.
Jei visi vienbalsiai kaltina – išteisinamas tą pačią dieną.
Sanhedrinas 57a (apie Noachidų įstatymus):
Mishna:
Noachidai įpareigoti septynių įsakymų: stabų garbinimo draudimas, palaiminimo keiksmas (Dievo vardo išniekinimas), kraujo praliejimas, kraujomaiša ir svetimavimas, vagystė, gyvos galūnės valgymas iš gyvo gyvūno, ir teismų bei įstatymų nustatymas.
Gemara:
Už kiekvieną iš šių septynių Noachidas baudžiamas mirtimi teismo ranka.
Net už vieną iš jų – mirties bausmė.
Pavyzdžiui:
- Kas valgo galūnę nuo gyvo gyvūno – pasmaugiamas.
- Kas vagia nors plauko vertės dalį – kardu.
- Kas pralieją kraują – kardu.
- Kas garbina stabus – akmenimis arba kardu.
Visi septyni baudžiami mirtimi, net jei nėra įspėjimo ir net jei nežinojo – Noachidas atsako už viską.
Sanhedrinas 58b (apie raguotąjį jautį):
Gemara:
Jautis, kuris uždūrė žmogų – jautis mušamas akmenimis, o jo mėsa draudžiama.
Jei jautis buvo neįspėtas (pirmas kartas) – savininkas moka pusę išpirkos.
Jei jautis buvo įspėtas (jau anksčiau bandė durti ir savininkas buvo įspėtas) – savininkas moka visą išpirką iš geriausio turto.
Rabinas Natanas sako: jei jautis užmušė žmogų būdamas įspėtas – savininkas baudžiamas mirtimi, nes pasakyta „jautis užmuš vyrą ar moterį – jautis mušamas akmenimis, o ir savininkas mirs“ (Iš 21:29).
Sanhedrinas 43a
Buvo atvejis su Ješu (ישו).
Išvakarėse prieš Pesachą paskelbė: „Kas turi ką pasakyti Ješu gynybai – tegul ateina ir kalba“.
Niekas neatėjo jo ginti.
Pakorė jį Pesacho išvakarėse.
Kodėl? Nes praktikavo burtus, klaidino Izraelį ir maištino prieš Dievą.
107b:
Ješu buvo pakartas, nes praktikavo magiją ir klaidino Izraelį nukreipdamas į stabmeldystę.
Jo mokytojas pasakė: „Tu stūmei mane kaip motina per gimdymą – tu būsi pakartas“.
Ir taip įvyko.
Sanhedrinas 54b (apie santykius su gyvūnu):
Mishna:
Tas, kuris guli su gyvuliu, ir tas, su kuriuo guli gyvulys – abu mušami akmenimis.
Moteris, kuri artinasi prie bet kokio gyvulio – užmušama kartu su gyvuliu.
Gemara:
Iš kur žinome? Pasakyta „kas guls su gyvuliu – tikrai mirs“ (Iš 22:18) ir „su bet kokiu gyvuliu negulėsi“ (Kun 18:23) – abiem atvejais akmenimis.
Net jei gyvulys pradėjo – žmogus vis tiek baudžiamas mirtimi.
Sanhedrinas 57a (vaikas, keikiantis tėvus):
Gemara:
Kas muša tėvą ar motiną – pasmaugiamas.
Kas keikia tėvą ar motiną po jų mirties – pasmaugiamas.
Pasakyta „kas keikia savo tėvą ar motiną – tikrai mirs“ (Iš 21:17) – mirtis pasmaugimu.
Net jei keikė po mirties – teismas baudžia pasmaugimu.
Sanhedrinas 66b (burtininkavimas, spiritizmas, mediumai):
Mishna:
Burtininkas – jei atliko veiksmą – baudžiamas akmenimis. Jei tik apgaudinėjo rankomis – atleidžiamas.
Ov – tas, kuris klausia mirusiųjų per kaukolę. Yidoni – tas, kuris kalba iš pažasties.
Abu draudžiami, baudžiami akmenimis.
Gemara:
Burtininkas, kuris tikrai padarė burtą – akmenimis.
Kas klausia Ov ar Yidoni – akmenimis.
Pasakyta „nebus tarp jūsų burtininko, ženklų aiškintojo, mediumo ar mirusiųjų klausėjo“ (Įst 18:10-11) – visi jie akmenimis.
Sanhedrinas 53a (šabo laužymas):
Gemara:
Kas tyčia išniekina Šabą – jei buvo įspėtas ir liudininkai matė – mušamas akmenimis.
Pavyzdžiui: kas rinko malkas Šabe (kaip pasakojama apie malkų rinkėją dykumoje) – akmenimis.
Kas daro bet kurį iš 39 draudžiamų darbų Šabe tyčia, su įspėjimu ir liudininkais – mirtis akmenimis.
Pasakyta „kas Šabą išniekina – tikrai mirs“ (Iš 31:14) – akmenimis.