Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčia

Dar 1900 m. gyventojai prašė valdžios leidimo Švenčionėliuose prie kapinių pasistatyti koplyčią. Statyti neleista. 1903 m. leidimas gautas, bet žmonės jau norėjo bažnyčios. Kunigas Jonas Burba 1906 m. pradžioje viename gyvenamojo namo gale įrengė altorių, kitame įsikūrė pats. Iš buvusio bendruomenės grūdų sandėlio 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. Įsteigtą parapiją valdžia patvirtino tik 1910 m. … [Skaityti toliau…]

Vaičaičių Šv. Onos bažnyčia

Trys Vaičaičių kaimo gyventojai 1906 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti bažnyčią. 1907 m. suprojektuota medinė bažnyčia (sąmatinė vertė 5240 rb). Kauno gubernatorius neleido jos statyti, kol nebus surinkti pinigai. Kadangi tiek pinigų valstiečiai surinkti negalėjo, tai 1911 m. prašė vyskupo skirti kunigą, kuris laikytų pamaldas senoje kaimo koplyčioje. 1913 m. paskirtas kunigas Anicetas Barkauskas. 1920–1921 … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis. Su Šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas … [Skaityti toliau…]

Pajūralio Šv. Joakimo bažnyčia

Liudvikas Pilsudskis Pajūralyje 1750 m. pastatė bažnyčią (XIX a. pabaigos bažnytiniuose kalendoriuose, supainiojus su Tauragės Pajūriu, neteisingai nurodyta 1569 m., vėliau, dėl korektūros klaidos – 1509 m.). Iš pradžių nuolatinio kunigo neturėjo. Po 1834 m. bažnyčia gerokai remontuota, pastatyta klebonija, įsigyti vargonai. Už 1863 m. sukilimo rėmimą filialistas Petras Mačinskas ištremtas į Sibirą (mirė 1893 … [Skaityti toliau…]

Šimkaičių Šv. vyskupo Martyno bažnyčia

Šimkaičiuose 1771 m. pastatyta koplyčia. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo Vadžgirio kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po Pirmojo pasaulinio karo. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys. 1930–1932 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.

Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia

Broliai Albertas Kojalavičius-Vijūkas, Kazimieras Kojelavičius-Vijūkas ir Petras Kojelavičius-Vijūkas apie 1642 m. jėzuitams dovanojo mūrinių namų Kaune. 1643 m. įsteigta jėzuitų rezidencija, netrukus pastatyta Šv. Stanislovo Kostkos koplyčia. Ji ir rezidencija 1655 m. sunaikintos. 1660 m. pradėta statyti medinė koplyčia ir rezidencija. Nuo 1646 m. veikė jėzuitų įkurta keturklasė mokykla. 1664 m. atkurta. 1666 m. mokykloje … [Skaityti toliau…]

Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčia

Ignas Oginskis ir Elena Oginskienė 1765 m. skyrė lėšų bažnyčiai. Jai 1771 m. dovanoti 3 margai žemės. Bažnyčia buvo pastatyta 1778 m., buvo Salantų parapijos filija, o 1923 m. jai suteiktos parapijos teisės. 1923 m. įkurta parapija. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia sudegė. 1947 m. pastatyta nauja medinė. 1990 m. netoli senosios buvo pradėta statyti … [Skaityti toliau…]

Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš tvirtovės iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Ldk Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų. Kiti valdovai juos papildė 1516 ir 1582 m. 1607 m. įsteigtas dominikonų vienuolynas (fundatorius burmistras Kristupas Steponis), 1615 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1676 m. įsteigtas jėzuitų vienuolynas, pastatyta bažnyčia (hetmono … [Skaityti toliau…]

Kiaunorių Šv. Juozapo bažnyčia

Apie 1766 m. Kiaunorių dvare pastatyta koplyčia. Vietoj jos 1856–1859 m. pastatyta mūrinė koplyčia. Vokietijos kariuomenė 1915 m. koplyčią sudegino. Į Kiaunorius 1918 m. paskirtas nuolatinis kunigas Jurgis Deveikis (pamaldas jis laikė klebonijoje). 1925–1926 m. koplyčia atstatyta. 1935 m. ji tapo filija. 1944 m. bažnyčia sugriauta. Laikina įrengta parapijos salėje. 1959 m. sudegė. Kiaunorių kunigas … [Skaityti toliau…]

Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo bažnyčia

Dabartinę mūrinę bažnyčią 1782–1796 m. pastatė Aleksandravėlės dvaro sodybos savininkas Ignotas Morikonis. 1795 m. įsteigta parapija, paskirtas klebonas. Klebonija buvo mūrinė, vėliau pastatyta medinė. 1832 m. bažnyčiai priklausė 1,5 valako žemės. XIX a. antrojoje pusėje Aleksandravėlėje 30 metų klebonavo Pranas Savickas (1778–1863), rašęs eiles. Kapinių koplyčioje ginklus slėpdavo 1863 m. sukilėliai. Bažnyčiai 1940 m. pradžioje … [Skaityti toliau…]