Bažnyčios

Dar 1900 m. gyventojai prašė valdžios leidimo Švenčionėliuose prie kapinių pasistatyti koplyčią. Statyti neleista. 1903 m. leidimas gautas, bet žmonės jau norėjo bažnyčios. Kunigas Jonas Burba 1906 m. pradžioje viename gyvenamojo namo gale įrengė altorių, kitame įsikūrė pats. Iš buvusio bendruomenės grūdų sandėlio 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. Įsteigtą parapiją valdžia patvirtino tik 1910 m. … [Skaityti toliau…]

Vaitkaičiai, arba Endriejavas, 1778 m. atiteko Jorūdams. Viktoras ir Agnieška Jorūdai koplyčiai (manoma, kad ji 1780 m. perstatyta) dovanojo valaką ir 8 margus žemės, 1000 talerių; įkurta parapija. XIX a. pirmojoje pusėje veikė parapinė mokykla. 1861 m. pastatyta varpinė. 1862 m. įsigytas Maskvoje nulietas varpas buvo didžiausias Žemaičių vyskupijoje. 1862 m. bažnyčia atnaujinta. 1888 m. … [Skaityti toliau…]

Gudžiūnuose apie 1812 m. pastatyta koplyčia. Joje retkarčiais laikytos pamaldos. 1909 m. patvirtintas naujos bažnyčios projektas (archit. Stanislovas Kačkovskis). Kunigo Antano Masiulio iniciatyva iš koplyčios 1910–1911 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ji buvo Vosyliškio parapijos filija. Iki 1927 m. įsteigta parapija.

Naujadvario dvaro (1 km į pietus nuo Geležių) savininkas Puzinas Geležių kapinėse 1779 m. pastatė medinę koplyčią. Kurį laiką buvo dvaro išlaikomas kapelionas (pamaldos leistos 1783 m.). Iki XIX a. vidurio koplyčia vadinta Naujadvario vardu. 1874 m. pastatyta medinė bažnyčia. Prie jos Jonas Baruolis (1848–1930) pastatė varpinę (apačia akmeninė, viršus medinis). Bažnyčiai iš Naujadvario dvaro … [Skaityti toliau…]

Apie 1582 m. Žemaitkiemio dvaras dovanotas Vilniaus jėzuitų kolegijai. Jėzuitai 1586 m. pastatė bažnyčią. Jai tada dovanotas Semeniškio kaimas (vėliau sukeistas su Žemaitkiemiu). 1716 m. pastatyta nauja bažnyčia. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Per 1892 m. miestelio gaisrą bažnyčia sudegė. Pasklidus gandui, jog jos vietoje bus statoma cerkvė, paskubomis nupirkta Želvos, bažnyčia ir pastatyta … [Skaityti toliau…]

Inturkės bažnyčiai 1555 m. dovanotas Rudesos palivarkas su Kačergų kaimu. Antroji bažnyčia statyta iki 1674 m. Nauja bažnyčia pastatyta 1739 metais. XVIII a. veikė parapinė mokykla. 1763 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. Iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Dabartinė medinė bažnyčia pastatyta 1855 m. Klebono Petro Prunskio rūpesčiu 1908 m. rugpjūčio 9 d. Inturkėje surengtas pirmas … [Skaityti toliau…]

Šaukote 1767 m. pastatyta bažnyčia. Jai 1773 m. dovanota žemės. Iki 1863 m. bažnyčia perstatyta. Kunigas Simonas Jakavičius už sukilėlių atsišaukimo perskaitymą 1863 m. ištremtas 7 m. į Tobolską; atimtas dvasininko titulas. Prie bažnyčios buvo prieglauda, iki 1863 m. veikė parapinė mokykla. Apie 1922 m. įsteigta parapija.

Trys Vaičaičių kaimo gyventojai 1906 m. prašė vyskupo leidimo pastatyti bažnyčią. 1907 m. suprojektuota medinė bažnyčia (sąmatinė vertė 5240 rb). Kauno gubernatorius neleido jos statyti, kol nebus surinkti pinigai. Kadangi tiek pinigų valstiečiai surinkti negalėjo, tai 1911 m. prašė vyskupo skirti kunigą, kuris laikytų pamaldas senoje kaimo koplyčioje. 1913 m. paskirtas kunigas Anicetas Barkauskas. 1920–1921 … [Skaityti toliau…]

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis. Su Šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas … [Skaityti toliau…]

Šimkaičiuose 1771 m. pastatyta koplyčia. Į ją vieną ar du kartus per metus atvykdavo Vadžgirio kunigas. Bažnyčios statyba susirūpinta po Pirmojo pasaulinio karo. Žemės skyrė ūkininkas Jonas Simanavičius ir vadžgiriškis Šaulys. 1930–1932 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia.