Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje. Kulvoje nuolat gyveno kunigas. Jį išlaikė Kulvos (Žemutinės Kulvos) dvaras (dvarininkai Kulviečiai, perėję į reformaciją, koplyčią atidavė evangelikams reformatams). Skarulių klebonas Klimkevičius 1645 m. pradėjo bylinėtis dėl Kulvos koplyčios. Jono Parčevskio rūpesčiu išmūryta koplyčia su 3 valakais žemės ir 3 valstiečių šeimomis 1647 m. perduota … [Skaityti toliau…]
Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, Strėvos kairiajame krante. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1501 ir 1502 m. bažnyčiai skyrė fundaciją, 1506 m. klebonui leido laikyti smukles. Iki 1511 m. Semeliškių bažnyčia gaudavo dešimtinę iš Žiežmarių dvaro 1637 m. klebono jurisdikoje buvo 18 valstiečių šeimų. 1655 m. per karą su Rusija bažnyčia sudegė. … [Skaityti toliau…]
Biržų bažnyčia minima 1510 m. Apie 1515 m. vyskupas Albertas Radvila tarp Apaščios ir Agluonos upių pastatė kitą medinę bažnyčią. 1553 m. minima Biržų parapija. XVI a. pabaigoje parapija panaikinta: pirmoji bažnyčia sunyko, antroji, pradėjus statyti pilį, apie 1586 m. nugriauta. Biržų savininkė Liudvika Karolina Radvilaitė 1692 m. įrengė katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė, nedidelė, … [Skaityti toliau…]
Teklės Vyšniaveckienės lėšomis 1742–1743 m. pastatyta medinė bažnyčia. Ją 1743 m. konsekravo Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius. Parapija atiduota Naumiesčio karmelitams. Jie čia įkūrė savo skyrių. Karmelitai pagal inžinieriaus architekto Juozapo Vališausko projektą 1792–1796 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią ir varpinę. Lėšas skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 m. bažnyčią konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius. … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1650 metais. XVIII a. perstatytas ir kiek pasikeitęs buvusios bažnyčios pastatas yra vertingas respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Bažnyčią surentė latvių meistrai tik kirviais aptašydami sienojus, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Interjeras įrengtas po 1713 m. Folkerzambų lėšomis. Pastate nuo 1963 m. veikia liaudies skulptūros muziejus, vėliau tapęs bažnytinio meno muziejumi. Pamaldos vyksta kartą … [Skaityti toliau…]
Iki 1440 m. Zigmantas Kęstutaitis Rukainius paskyrė Vilniaus arkidiakonui (vyskupo padėjėjui). Vilniaus vyskupas Paulius Algimantas Alšėniškis Rukainiuose 1538 m. pastatė medinę bažnyčią ir įkūrė parapiją. Bažnyčia žemės valdų neturėjo, kleboną išlaikė arkidiakonas. Parapija minima ir 1744 m. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. sudegino bažnyčią ir keboniją. 1818–1823 m. bažnyčia atstatyta. … [Skaityti toliau…]
Kaime 1724 m. buvo koplyčia. 1838 m. Rosochackis kapinėse pastatė akmenų mūro koplyčią. Joje kartais buvo laikomos pamaldos. Babriškėse 1942 m. apsigyveno vienuolis marijonas kunigas Juozas Rakickas. Jis prie koplyčios pristatė medinę zakristiją, pastatė kuklią kleboniją. 1944 m. sudegus Varėnos I bažnyčiai, parapija perkelta į Babriškes. Suremontuota koplyčia tapo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje palaidoti Nepriklausomybės karo … [Skaityti toliau…]
Telšių parapija įkurta 1536 m. Manoma, kad tada buvo pastatyta bažnyčia. Jai 1547 m. dovanotos 6 šeimynos ir 3 smuklės, 1612 m. – Eigirdžių kaimas. 1612 m. įsteigta parapinė mokykla. Bažnyčia 1700 m. atstatyta, 1788 m. perstatyta. Parapinės bažnyčios fundacinės pajamos 1803 m. paskirtos Varnių kunigų seminarijai. 1815 m. bažnyčia buvo begriūvanti ir dėl to … [Skaityti toliau…]
Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Dauglaukyje.
Manoma, kad koplyčia Salose jau buvo iki 1775 m. 1781 m. vienas grafų Morikonių pastatė bažnyčią (ar koplyčią). 1792 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos. 1859 m. bažnyčia buvo medinė, sena, dengta šiaudais, turėjo du altorius. Šventorius aptvertas statinių tvora (pamatai mūriniai). 1867 m. pristatytos dvi zakristijos, suremontuoti vargonai, pakabinti varpai. Pagal architekto Georgo Vernerio … [Skaityti toliau…]