Gadas – vienas karingiausių ir kartu vienas laimingiausių Biblijos patriarchų: jo palaiminimai pilni kovos, bet ir pergalės. Originali hebrajiška forma: גָּד (Gāḏ). Žydai jį skaito Gad. Vardas reiškia „laimė“ arba „sėkmė“ – Lėja tarė: „Atėjo laimė!“ (Pr 30,11). Biografija ir pagrindiniai įvykiai Citatos Gadas kitose religijose Kiti Biblijos „Gadai“ Gadas Biblijos vieta Kas jis toks? … [Skaityti toliau…]
Hebrajiškas vardas יהודה (Yehudah) reiškia „šlovinimas“ arba „ačiū“. Tai vienas populiariausių vardų žydų istorijoje, todėl Biblijoje ir aplinkinėje literatūroje sutinkame mažiausiai šešis skirtingus vyrus, kurie vadinami Juda / Judas / Judą. Jie visi skirtingi žmonės, gyvenę skirtingu laiku ir turėję visiškai skirtingus vaidmenis. Žemiau – aiškus sąrašas, kad daugiau niekada nesumaišytum. 1. Judas (Juda) – … [Skaityti toliau…]
„Jokūbo laivas“ – vienas paslaptingiausių ir gražiausių vaizdinių visoje „Dvylikos patriarchų testamentų“ knygoje. Jis pasirodo tik vienoje vietoje – Neftalio testamente (Neftalio test. 6 skyrius) – ir veikia kaip trumpas, bet labai tankus eschatologinis regėjimas apie Izraelio likimą, išblaškymą ir galutinį išgelbėjimą. Regėjimo tekstas Neftalis pasakoja:„Mačiau mūsų tėvą Jokūbą stovintį prie Jamnijos jūros, o mes … [Skaityti toliau…]
Vienas paslaptingiausių ir įtakingiausių tarp Senojo ir Naujojo Testamento laikotarpio kūrinių – graikiškai parašytas rinkinys Testamenta duodecim patriarcharum („Dvylikos patriarchų testamentai“), hebrajiškai-aramiškai vadinamas צוואות שנים עשר השבטים (Cava’ot šneim-asar ha-švatim). Kūrinys parašytas II a. pr. Kr. – I a. po Kr., greičiausiai Aleksandrijoje arba kitame helenistiniame žydų centre. Originalas buvo hebrajiškas arba aramajiškas, bet išliko … [Skaityti toliau…]
Traktatas Sotah (lietuviškai vadinamas „Įtariamoji neištikimybė“) yra vienas iš septynių Seder Nashim („Moterų tvarka“) traktatų Mišnoje ir abiejuose Talmuduose – Jeruzalės ir Babilono. Mishnoje jis yra penktas Nashim tvarkoje, o Talmude užima 49 folijus Babilono Talmude (2a–49b) ir atitinkamą dalį Jeruzalės Talmude. Šis traktatas priklauso judaizmo rabinų tradicijai, kurioje sistemingai aiškinami ir plėtojami bibliniai įstatymai … [Skaityti toliau…]
Tikiu Dievą Tėvą Visagalį, dangaus ir žemės Kūrėją.Ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį,kurs pradėtas iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos,kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, mirė ir buvo palaidotas;nužengė į pragarus, trečiąją dieną prisikėlė iš numirusių;įžengė į dangų, sėdi Visagalio Dievo Tėvo dešinėje;iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.Tikiu Šventąją … [Skaityti toliau…]
Romos katekizmas – tai tas pats dokumentas, kaip ir Tridento katekizmas arba Pijaus V katekizmas. Visi trys pavadinimai reiškia vieną ir tą patį 1566 m. oficialų Katalikų Bažnyčios katekizmą. Kodėl „Romos“? Kodėl „Tridento“? Kodėl „Pijaus V“? Jis nėra skirtas vaikams ar pradedantiesiems (kaip vėlesni trumpi katekizmai), o pirmiausia kunigams – kad jie turėtų tikslų, išsamų … [Skaityti toliau…]
Kosmogenezė nėra šiuolaikinė mokslinė kosmologija ir nėra biblinis šešių dienų kūrimas. Tai ezoterinė-filosofinė Visatos atsiradimo ir raidos doktrina, kurią Blavatskaja teigė gavusi tiesiogiai iš „Rytų Mahatmų“ (slaptų Tibeto ir Indijos išminčių) bei iš senovės „Dzyan knygos“ – tariamai milijonų metų senumo šventraščio, parašyto nežinoma Senzaro kalba ir saugomo slapčiausiose Azijos šventyklose. Šios doktrinos šerdis – … [Skaityti toliau…]
Esenai – tai žydų religinė bendruomenė, gyvavusi Palestinoje maždaug nuo II a. pr. Kr. iki I a. po Kr. Jie buvo viena iš trijų pagrindinių judaizmo srovių šalia fariziejų ir sadukiejų. Apie esenus rašė senovės autoriai Juozapas Flavijus, Filo Aleksandrietis ir Plinijus Vyresnysis, o modernūs atradimai – Negyvosios jūros rankraščiai – suteikė naujų žinių apie … [Skaityti toliau…]
Žodis „astrologija“ kilęs iš graikų kalbos: ἀστρολογία (astrología) = ἄστρον (ástron) „žvaigždė“ + λόγος (lógos) „mokslas, žodis, tyrimas“. Pažodžiui – „žvaigždžių mokslas“ arba „žvaigždžių kalba“.Senovėje šis žodis reiškė ir tikrąją astronomiją, ir tai, ką dabar vadiname astrologija – skirtumo tarp jų dar nebuvo. Astrologija – tai senovinis tikėjimas (arba sistema), kad dangaus kūnų (Saulės, Mėnulio, … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas toks senas kaip pats žmogus. Ir toks asmeniškas, kad nei viena teorija, nei vienas teologinis traktatas negali jo iki galo užpildyti. Nes kai apie tai mąstai ne teoriškai, o stovėdamas prie artimo žmogaus karsto, ar gulėdamas ligoninėje, kur viskas gali baigtis, žodžiai įgyja kitą svorį. Religijos kalba apie amžinybę. Krikščionybėje – tai gyvenimas … [Skaityti toliau…]
Žodis „horoskopas“ lietuvių kalboje skamba gana įprastai, bet jo šaknys siekia senąją graikų kalbą. Originaliai graikiškai jis rašomas ὡροσκόπος (horoskópos) ir susideda iš dviejų dalių: ὥρα (hṓra) – „valanda, laikas“ ir σκοπός (skopós) – „stebėtojas, žvalgas“. Taigi pažodžiui horoskopas reiškia „valandos stebėtojas“ arba „to, kas stebi laiką (gimimo valandą)“. Iš graikų kalbos per lotynų kalbą … [Skaityti toliau…]