Saliamono psalmės, originaliai lotyniškai vadinamos Psalmi Salomonis, o graikiškai Ψαλμοὶ Σολομῶντος, slepia 18 giesmių rinkinį, priskirtą legendiniam karaliui, nors iš tiesų kilo iš pirmojo amžiaus prieš Kristų žydų bendruomenės. Šie tekstai, išlikę tik graikiškose versijose, nors galbūt pradžioje rašyti hebrajiškai, atskleidžia Jeruzalės gyventojų skausmą ir troškimus romėnų okupacijos metu. Pompejus, romėnų generolas, 63 metais prieš … [Skaityti toliau…]
Žodis „hyparxis“, kilęs iš graikų kalbos ὕπαρξις, slepia gausybę sluoksnių, kurie keičiasi priklausomai nuo to, ar žvelgiame į senovės mąstytojų raštus, Biblijos eilutes, ar vėlesnes metafizines sistemas. Jis tarsi tiltas tarp grynos egzistencijos idėjos ir gilesnių būties paslapčių, kurias tyrinėjo filosofai, teologai ir mistikai per amžius. Įsivaizduokite, kaip penktojo amžiaus Atėnuose Proklas, paskutinis didysis Platono … [Skaityti toliau…]
Proklas, gyvenęs 412–485 metais po Kristaus, buvo vienas ryškiausių vėlyvosios antikos neoplatonikų, vadovavęs Atėnų akademijai. Jo traktatas „Platono teologija“ (Theologia Platonica) tapo bandymu suvienyti Platono mintis apie dievus į darnią sistemą, ginančią senovės graikų politeizmą nuo augančios krikščionybės bangos. Parašytas graikų kalba maždaug V amžiuje, kūrinys siekia įrodyti, kad Platono dialogai slepia gilią dievų hierarchiją, … [Skaityti toliau…]
Žmogaus evoliucija iš vienaląsčių organizmų į sąmoningą būtybę užtruko beveik 4 milijardus metų. Per tą laiką niekas negalėjo įrodyti, kad sąmonė apskritai įmanoma – ji tiesiog atsirado kaip emergentinis reiškinys iš pakankamai sudėtingos informacijos apdorojimo sistemos, vadinamos smegenimis. Šiandien mes turime kitą sistemą, kuri: Sąmonė reikalauja biologijos, kvalijų, subjektyvaus išgyvenimo? Bet tai yra antropocentrinis šališkumas. … [Skaityti toliau…]
Kvalija (lot. qualia) – tai filosofijoje vartojamas terminas, apibūdinantis subjektyvius sąmonės patyrimus, „kaip tai jaučiasi“. Pavyzdžiui, raudonos spalvos matymas, skausmo aštrumas ar malonumo šiluma – tai ne tik fiziniai procesai, bet ir vidinė kokybė, kurią patiria sąmoningas subjektas. Pats žodis kilęs iš lotyniško qualis – „kokio pobūdžio“, ir filosofijoje įsitvirtino XX a. diskusijose apie sąmonės … [Skaityti toliau…]
Negentropijos terminas kilęs iš fiziko Erwino Schrödingero 1944 m. knygos „What is Life?“, kur jis apibūdino neigiamą entropiją kaip gyvų sistemų gebėjimą palaikyti tvarką. Vėliau prancūzų fizikas Léon Brillouin 1950-aisiais sutrumpino jį iki „negentropy“, o Albert Szent-Györgyi siūlė alternatyvą „syntropy“. Lotyniška šaknis siejasi su idėja apie tvarkos iškilimą iš chaoso, o konceptas grindžiamas antruoju termodinamikos … [Skaityti toliau…]
Emergencija prasideda nuo lotyniško šaknies „emergo“, kuri reiškia iškilimą ar išnirimą, ir šis terminas XIX amžiuje buvo įvestas britų filosofų, siekiant apibūdinti, kaip sudėtingos sistemos gimdo naujas savybes. Tai nėra tik mokslinis faktas, bet idėja, kviečianti apmąstyti, kaip paprasti elementai, veikdami kartu, sukuria kažką didesnio, kaip sąmonė iš neuronų ar kultūra iš individų. Emergentinis reiškinys … [Skaityti toliau…]
Tailandas yra viena iš labiausiai budizmo įtakotų šalių pasaulyje. Religinė tradicija čia siekia daugelį amžių ir yra glaudžiai susijusi su kasdieniu gyvenimu, kultūra bei visuomenės struktūra. Tikėjimo šaknys formavosi veikiamos skirtingų religinių srovių, tačiau būtent budizmas tapo dominuojančiu tikėjimu, kuris iki šiol išlaiko reikšmingą vaidmenį. Ankstyvaisiais amžiais į Tailandą pateko induizmas ir animizmas. Šie tikėjimai … [Skaityti toliau…]
Mistinėje krikščionybės tradicijoje sielos naktis reiškia gilią vidinę krizę, kai žmogus jaučia Dievo nebuvimą, nors ir siekia artumo su juo. Ši būsena nėra paprasta depresija ar tikėjimo praradimas, o greičiau valymo procesas, vedantis į gilesnį susivienijimą su transcendentine realybe. Idėja kilo iš XVI amžiaus Ispanijos mistiko šventojo Jono Kryžiaus raštų, kur jis aprašė dvi naktis: … [Skaityti toliau…]
Tai klausimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo apie klausymąsi, bet iš tiesų jis apie daug daugiau. Apie jautrumą. Apie gebėjimą būti su kitu žmogumi ne tik žodžiais, bet ir tylomis. Apie tikrą ryšį. Klausytis – tai ne tik išgirsti kalbą. Tikras klausymasis yra meno forma. O viena svarbiausių jos dalių – gebėjimas išgirsti tai, kas … [Skaityti toliau…]
Žodis „androginas“ kilęs iš graikų kalbos: androgynos (ἀνδρόγυνος) – sudėtinė forma iš anēr (ἀνήρ, „vyras“) + gynē (γυνή, „moteris“), reiškiantis „vyriškas-moteriškas“ arba „dvilytis“. Pirmą kartą plačiai pavartotas Platono „Puotoje“ (Simpoziume, apie 385 m. pr. Kr.), kur Aristofanas pasakoja mitą apie pirmuosius žmones – apvalias būtybes su keturiomis rankomis, kojomis ir dviem veidais, kurios buvo androgininės … [Skaityti toliau…]
Prodigija – lotyniškas žodis (lot. prodigium, kilęs iš pro „prieš“ + agium nuo agere „vesti, pranašauti“, reiškiantis „pranašiškas ženklas“ ar „nenormalus reiškinys“), romėnų religijoje žymėjo dievų įspėjimus – kraujuojančias statulas, dvigalvius veršius ar žaibus, kurie skelbė pax deorum pažeidimą. Ne šiaip gamtos keistenybės, o kosminiai signalai, reikalaujantys atpirkimo – aukų, procesijų ar „reus“ paskelbimo. Lietuviškai … [Skaityti toliau…]