Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia

Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje, prie Šilutės – Šilalės kelio. Bažnyčia buvo pastatyta 1842 m. miestelio centre. 1848 m. buvo atgabentas varpas. Bažnyčioje vyksta evangelikų liuteronų pamaldos. 1910–1914 m. joje kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Fridrikas Megnius, kuris Žemaičių Naumiestyje lietuvių kalba leido laikraštį „Svečias“.

Gražiškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Apie 1600 m. dvarininkas Vaitiekus Gintautas pastatė medinę bažnyčią. 1614 m. jai dovanoti 6 valakai Gražiškių kaimo žemės, malūnas su tvenkiniu ir Sebastijoniškių, arba Gražupio, palivarkas su 3 valakais žemės. 1623 m. minima parapinė mokykla (1781 m. atkurta). Po 1745 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (konsekravo Vygrių vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius). Sunykusi bažnyčia 1865 m. … [Skaityti toliau…]

Beržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Beržoro kaimo dvare 1746 m. pastatyta medinė koplyčia, kurią retkarčiais aptarnaudavo Platelių kunigai. 1759 m. Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius Beržoro kaimo pušyne įrengė medines Kryžiaus kelio stočių koplyčias. 1812 m. Platelių klebonas Mykolas Stravinskas altarijai skyrė žemes. 1865 m. caro valdžia uždraudė melstis prie Kryžiaus kelio stočių koplyčių. 1898 m. prašyta valdžios leidimo uždengti 7 … [Skaityti toliau…]

Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia

Dokumentuose minima 1773 m. remontuota Vadaktėlių koplyčia. Manoma, jog jos fundatorius buvo Kuršo kunigaikštis Petras Bironas. Centrinis bažnyčios altorius padarytas 1773-1880 metais. Vadaktėlių dvaro savininkai Izabelė ir Ivonas Kopanskiai koplyčią 1880 m. suremontavo. Ją 1881 m. gegužės 17 d. konsekravo pavyskupis Aleksandras Beresnevičius. Izabelė Kopanskienė bažnyčiai dovanojo 8,5 dešimtinės žemės, skyrė 160 rb per metus, … [Skaityti toliau…]

Vandžiogalos Švč. Trejybės bažnyčia

Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge … [Skaityti toliau…]

Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia

Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 … [Skaityti toliau…]

Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia

Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo. 1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į … [Skaityti toliau…]