Apie 1684 m. kapinėse pastatyta medinė koplyčia. 1752 m. įsteigta parapija. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje. 1792 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Joniškėlio dvaro dvarininko Ignoto Karpio rūpesčiu 1790–1792 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Prie buvusios senosios bažnyčios pastatyta klebonija. Vikaras Stanislovas Parkovskis 1803 m. pastatė 5 registrų vargonus. Jie 1828 m. klebono Kibaro … [Skaityti toliau…]
Velykių dvaro savininkas Vincentas Juozapavičius 1838–1839 m. kapinėse, ant savo tėvo kapo, pastatė mūrinę koplyčią. Nuo 1846 m. Velykiuose buvo nuolatinis kunigas. 1849 m. remontuotas koplyčios vidus. 1859 m. Juozapas Juozapavičius pastatė kleboniją, paskyrė dešimtinę žemės. 1869 m. pastatyta nauja klebonija. Valdžia 1902 m. leido padidinti bažnyčią. 1909–1910 m. kunigų Petro Lebiodos ir Prano Tiškevičiaus … [Skaityti toliau…]
Riečių dvare 1744 m. buvo koplyčia. Ji 1791–1804 m. turėjo nuolatinį kunigą. Vėliau ją lankydavo Daukšių kunigas 3 kartus per metus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą koplyčia buvo begriūvanti. Daukšių klebono rūpesčiu 1919 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1924 m. įkurta parapija.
Kauno gubernatorius 1909 m. leido Mikoliškiuose statyti koplyčią. Ji generolo Liucijaus Bronišo rūpesčiu pastatyta 1911 m., buvo Gargždų parapijos filija. 1926 m. įkurta parapija, koplyčia tapo bažnyčia.
Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia stovi Kolainiuose, antroji Užvenčio bažnyčia. Konsekruota 1997 m. spalio 12 d.
Pirmąją medinę bažnyčią 1672 m. pastatė dvarininkas Mlečka. Bažnyčia 1715 m. perstatyta nuo pamatų. Iš pradžių buvo Vandžiogalos filija. 1744 m. įsteigta parapija. 1777 m. ir vėliau veikė parapinė mokykla. Ji 1782 m. turėjo atskirą pastatą. Pamokslai 1782 m. buvo sakomi lenkiškai ir lietuviškai. Bažnyčios metrikų knygos 1767–1819 m. rašytos lotyniškai, 1819–1848 m. – lenkiškai, … [Skaityti toliau…]
1526 m. Joniškyje Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu pastatyta bažnyčia, įkurta parapija. Pirmasis klebonas buvo Morkus Lančkis. 1626 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Parapijai priklausė Gurkos palivarkas, Gulbinų, Kužių, Mykolaičiūnų, Nociūnų, Raudoniškių kaimai. Iš bažnyčios 1679 m. buvo likę tik griuvėsiai, ją reikėjo restauruoti. Inžinierius Ustinas Golinevičius 1888 m. parengė mūrinės bažnyčios perstatymo projektą. Leidimo statyti … [Skaityti toliau…]
Manoma, kad Dauguose bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (iki 1430 m.). Jai skirta dešimtinė iš Daugų, Alytaus ir Perlojos dvarų. Manoma, kad bažnyčia buvo miestelio šiaurės rytų pakraštyje. 1503 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino Vytauto raštus ir papildė turtą. Karalienė Bona 1555 m. rėmė prieglaudos ir prie jos Šv. Petro bažnyčios statybą. Manoma, … [Skaityti toliau…]
Vyskupas Abraomas Voina tarp 1631 ir 1641 m. Šešuolių dvaro Zibalų palivarką dovanojo Šešuolių bažnyčiai. Zibaluose 1744 m. klebonas Kitkevičius pastatė koplyčią, kuri apie 1774 m. tapo filija. Parapija įkurta 1920 m. klebono Kazimiero Lajausko (g. 1892 m., lenkų nužudytas 1921 m.) rūpesčiu. Klebonas Bronius Bulika (1923–1988) 1950 m. nuteistas 10 m. ir ištremtas.
Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartila vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 … [Skaityti toliau…]