Universalizmas (lot. salutis universalis – „visuotinis išganymas“) – tai krikščioniškas mokymas, kad galiausiai visi žmonės (o kartais net puolę angelai ir Šėtonas) bus išgelbėti ir pateks į Dievo karalystę. Nėra amžino pragaro, nėra galutinio pasmerkimo – visi, absoliučiai visi, anksčiau ar vėliau bus sutaikyti su Dievu. Trys pagrindiniai universalizmo variantai Pagrindiniai Biblijos tekstai, kuriais remiasi … [Skaityti toliau…]
Amžinoji kančia (lot. poena sensus aeterna, angl. eternal conscious torment) – tai tradicinis krikščioniškas mokymas, kad neišgelbėti žmonės ir puolę angelai po galutinio teismo kentės sąmoningą fizinį ir dvasinį skausmą ugnyje be jokios pabaigos, per visą amžinybę. Pagrindiniai Biblijos tekstai, kuriais remiasi šis mokymas Kas tiki amžinąja kančia? Kodėl jie tiki? Kas netiki ir kodėl? … [Skaityti toliau…]
Žodis „pragaras“ lietuvių kalboje dažniausiai reiškia galutinę blogio ir nusidėjėlių vietą po mirties. Bet kai paklausiame „kur jis yra?“, atsakymai skiriasi kaip diena ir naktis – nuo „po žeme“ iki „tai būsena, o ne vieta“. 1. Bibliniai vardai ir vaizdiniai Biblija nevartoja vieno žodžio „pragaras“. Yra bent 5 skirtingi terminai: Hebrajiškas / graikiškas terminas Lietuviškas … [Skaityti toliau…]
„Įvyko danguje karas: Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir slibinas kovojo kartu su savo angelais, bet neįveikė, ir nebeliko jiems vietos danguje. Ir didysis slibinas – senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžioja visą pasaulį – buvo nublokštas į žemę, o kartu su juo nublokšti ir jo angelai.“(Apreiškimo Jonui 12,7–9) Šitas trumpas, … [Skaityti toliau…]
Žodis rašomas originaliai Calvinists (angl.), calvinistes (pranc.), Kalvinisten (vok.). Kilmė paprasta: Jonas Kalvinas (Jean Calvin, 1509–1564), prancūzų teologas-reformatas, kuris XVI a. viduryje Ženevoje sukūrė griežtą, logišką ir labai įtakingą protestantizmo šaką. Kalvinistai – tai reformatai, kurie priima Jono Kalvino ir jo mokinių (ypač Teodoro Bezos) suformuluotą doktriną. Jie dar vadinami reformatų bažnyčiomis arba presbiterionais (Škotijoje, … [Skaityti toliau…]
Amžinas paradoksas, kuris neišsprendžiamas logika, bet išgyvenamas tikėjimu. „Jei Dievas žino ateitį, ar tai reiškia, kad mūsų pasirinkimas tik iliuzija? Jei Jis jau dabar mato, kad aš atmesiu Jį, tai ar aš išvis galiu pasirinkti kitaip, ar jau gimiau pasmerktas?“Šitas klausimas – tikslus teologinio fatalizmo smaigalys – kamuoja žmoniją mažiausiai 2500 metų. Senovės balsai Klasikiniai … [Skaityti toliau…]
„Gyvenimo knyga“ yra religinis simbolis, aptinkamas judaizme, krikščionybėje, islame, gnostinėse bendruomenėse, kabaloje ir net filosofinėje literatūroje. Nors skirtingos tradicijos ją supranta savaip, visur ji reiškia tą patį esminį dalyką: žmogaus likimą Dievo akivaizdoje. Tai knyga, kurioje įrašomas žmogaus gyvenimas, jo ištikimybė, jo darbai, jo pasirinkimai ir galutinis teismo sprendimas. Lietuviškoje liaudies vaizduotėje Gyvenimo knyga dažnai … [Skaityti toliau…]
Dangaus vartai, liaudiškai vadinami „Šv. Petro vartais“ yra populiarus viduramžiškas vaizdinys: kai žmogus miršta, jo siela atskrenda prie didžiulių perlinių vartų (graik. αἱ πύλαι τῆς μαργαρίτου, lot. portae margaritae, hebr. שַׁעֲרֵי פְּנִינִים), ten šv. Petras su raktais (Mt 16,19) atverčiama Gyvenimo knyga (graik. βίβλος τῆς ζωῆς, lot. liber vitae, hebr. סֵפֶר הַחַיִּים) ir pažiūrima, ar … [Skaityti toliau…]
Dievo teismas – tai galutinis Dievo veiksmas, kai Jis viešai ir teisingai įvertina kiekvieno žmogaus gyvenimą, atskleidžia viską, kas buvo paslėpta, ir duoda kiekvienam tai, ko jis nusipelnė. Tai nėra kerštas, bet absoliutus teisingumas: gėris apdovanojamas amžinu gyvenimu, o blogis galutinai pašalinamas. Svarbu atskirti, kad istorijoje egzistuoja ir terminas „Dievo teismas“ kaip ordalija – viduramžių … [Skaityti toliau…]
Didysis Baltasis Sostas – tai paskutinė teismo diena, kai pats Dievas (arba Kristus kaip Teisėjas) atsisėda ant didžiulio balto sosto, prie kurio atsistoja visi mirusieji, kurie nebuvo išgelbėti. Atveriamos knygos su visų darbais ir Gyvenimo knyga. Kas įrašytas Gyvenimo knygoje – eina į amžinąjį gyvenimą. Kas ne – metamas į ugnies ežerą, vadinamą antrąja mirtimi, … [Skaityti toliau…]
Sąlyginis nemirtingumas (angl. conditional immortality) – vienas tiksliausių ir švelniausių būdų įvardyti kas yra anihiliacionizmas. Lietuviškai skamba šiek tiek keistai, bet tiksliai pasako pagrindinę mintį: nemirtingumas žmogui nėra duotas iš prigimties ir automatiškai – jis suteikiamas tik su viena sąlyga: tikėjimu į Jėzų Kristų. Žodžio kilmė ir reikšmė Šis terminas buvo sukurtas kaip švelnesnė ir … [Skaityti toliau…]
Rethinking Hell (liet. Pergalvojant pragarą) – tai krikščioniška iniciatyva, kviečianti iš naujo permąstyti tradicinį pragaro vaizdą kaip amžiną kankinimo vietą. Ji remiasi mokymu, vadinamais sąlyginis nemirtingumas (conditional immortality) ir anihiliacionizmas (annihilationism). Pagal šiuos mokymus amžinas gyvenimas suteikiamas tik išgelbėtiems tikintiesiems, o atmetusieji Dievą galiausiai patiria visišką sunaikinimą – tarsi būtų ištrinti iš egzistencijos. Tai nėra … [Skaityti toliau…]