Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Krikščionys (lot. christiani) nuo pat pradžių buvo suvokiami kaip Kristaus mokiniai (lot. discipuli) – žmonės, kurie ne tik tiki Jėzumi Kristumi, bet ir stengiasi gyventi pagal jo mokymą, vadinamą Evangelija. Būti mokiniu reiškia daugiau nei priklausyti religijai ar laikytis tam tikrų tradicijų. Tai reiškia sąmoningai rinktis gyvenimo kryptį, kurioje svarbiausios vertybės yra meilė, atleidimas, gailestingumas … [Skaityti toliau…]
Katalikybė (gr. katholikos – visuotinis) – labiausiai paplitusi krikščionybės kryptis. Pagrindinės Katalikybės tikėjimo tiesos: yra triasmenis Dievas; buvo pirmojo žmogaus nuopuolis ir Dievo malonės praradimas; antrasis Dievo asmuo prisiėmė žmogaus prigimtį, kentėjo, mirė ir kėlėsi iš mirusiųjų, kad žmogui būtų grąžinta Dievo malonė, t.y. išganymas; Šv. Mergelė Marija – Dievo Motina – yra nekaltai pradėtoji … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios įsakymai yra privalomi nurodymai, kuriuos katalikai turi vykdyti kaip savo tikėjimo praktiką. Jie padeda tikintiesiems gyventi krikščioniškai, palaikyti ryšį su Dievu ir laikytis esminių religinių įsipareigojimų. Šie įsakymai nėra skirti apsunkinti žmogų, bet veikiau nukreipti jį į tvarkingą ir sąmoningą tikėjimo gyvenimą. Švęsk šventes.Tai įsakymas, kuriuo Bažnyčia ragina švęsti visas privalomas religines šventes. Jos … [Skaityti toliau…]
Šventieji sakramentai yra labai svarbi katalikų tikėjimo dalis. Pagal katalikų mokymą, jų nesugalvojo žmonės ar Bažnyčia iš savo nuožiūros – sakramentų šaltiniu laikomas pats Jėzus Kristus, o Bažnyčia per amžius atpažino, išsaugojo ir aiškiau suformulavo, kad jų yra septyni. Katalikų katekizmas sako, kad sakramentai yra Kristaus įsteigti regimi malonės ženklai, per kuriuos tikintieji gauna Dievo … [Skaityti toliau…]
Septyni geri darbai sielai yra krikščioniškojo gailestingumo išraiška, nukreipta į žmogaus dvasinę gerovę. Šie darbai skatina rūpintis ne tik kūnu, bet ir siela – tiek savo, tiek kitų. Štai ką jie reiškia: Šie geri darbai sielai yra neatsiejama dvasinės brandos dalis, skatinanti krikščionis rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais, dalytis dvasine meile, išmintimi ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo tiesos apie Dievą aiškiai apibrėžia krikščionių supratimą apie Dievo prigimtį, buvimą ir galią: Šios tiesos padeda suprasti Dievo visagalybę, buvimą ir rūpestį savo kūriniais. Tikėjimo tiesos apie Dievą žmogui primena, kad pasaulis nėra atsitiktinis ir paliktas likimo valiai. Krikščioniškame supratime Dievas nėra tolima ar abejinga jėga, bet gyvas Kūrėjas, kuris pažįsta savo kūriniją ir … [Skaityti toliau…]
Žmonės daro klaidų – taip buvo visada, ir Bažnyčia tai priima kaip gyvenimo realybę. Dėl šios priežasties yra Atgailos arba Sutaikinimo sakramentas (lot. Sacramentum Paenitentiae), kurį daug kas vadina tiesiog išpažintimi. Tai Bažnyčios sakramentas, kuriame žmogus išpažįsta savo nuodėmes, o kunigas Kristaus ir Bažnyčios vardu suteikia išrišimą. Per šį sakramentą tikintysis siekia susitaikyti su Dievu, … [Skaityti toliau…]
Kristus pažadėjo nepalikti savo mokinių vienų, t.y. mūsų. Jis kalbėjo apie Šventąją Dvasią – Tiesos Dvasią, kuri ateis, mokys, primins jo žodžius ir ves tikinčiuosius tiesos keliu. Jono evangelijoje sakoma: „Kai ateis ji, Tiesos Dvasia, jus ves į tiesos pilnatvę“ (Jn 16, 13). Šis pažadas krikščionims yra labai svarbus, nes parodo, kad po savo sugrįžimo … [Skaityti toliau…]
Jėzus iš Nazareto (aram. ir hebr. יֵשׁוּעַ – Yeshua; lot. Iesus Nazarenus; angl. Jesus of Nazareth), dar vadinamas Jėzumi Kristumi, išlieka viena iš svarbiausių, labiausiai tyrinėjamų ir didžiausią įtaką padariusių figūrų pasaulio istorijoje. Jo gyvenimas, mokymai, mirtis ir prisikėlimas per tūkstantmečius suformavo milijardų žmonių tikėjimą, Vakarų civilizacijos vertybes bei kultūrą. Istorinis ir teologinis Jėzaus portretas … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas žmogus, žvelgdamas į pasaulį ir į savo paties širdį, susiduria su esminiu klausimu: kodėl pasaulyje egzistuoja blogis, kančia ir mirtis? Krikščioniškasis mokymas į šį klausimą atsako per trijų svarbiausių teologinių realijų prizmę – gimtąją nuodėmę, Kristaus atneštą išganymą ir Krikšto sakramentą. Tai pasakojimas ne tik apie žmonijos nuopuolį, bet, visų pirma, apie begalinę Dievo … [Skaityti toliau…]
Susitaikymas su mirtimi dažniausiai neprasideda tą dieną, kai išgirstame sunkią diagnozę ar atsiduriame prie ligos patalo. Jis prasideda daug anksčiau – tada, kai žmogus pradeda iš tiesų rimtai ir giliai žiūrėti į savo gyvenimą. Kol mirtis atrodo labai tolima, lengva gyventi iliuzija, kad viskam dar bus marijos laiko: susitaikyti, atsiprašyti, atsigręžti į Dievą ar tiesiog … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikiniam žmogui diena dažnai primena nesibaigiančią užduočių eilę: reikia suspėti, atsakyti, nuvažiuoti, sutvarkyti, neužmiršti. Laikas tapo brangiausia valiuta, kurią nuolat kažkam išleidžiame, dažnai net nepastebėdami, kaip dienos ištirpsta rutinoje. Dėl to posakis „paaukoti dieną“ šiandienos ausiai skamba neįprastai. Paaukoti pinigų ar daiktų mes mokame, tačiau paaukoti visą dieną – reiškia atiduoti tai, ko niekada nebesugrąžinsi. … [Skaityti toliau…]