Tai pažintinis skyrius apie Islamo religiją, jos kilmę, pagrindinius ramsčius ir papročius.
Lietuvių kalboje pranašo Mahometo vardas turi kelias vartosenos tradicijas, susiformavusias skirtingais istoriniais laikotarpiais. Pagrindinė ir norminė adaptuota forma yra Mahometas – ją teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), ją vartoja „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ ir kiti akademiniai šaltiniai. Ši forma į lietuvių kalbą pateko per viduramžių Europos tarpininkavimą. Bendrinėje kalboje vardas kirčiuojamas Mahomètas, o garsas „h“ … [Skaityti toliau…]
Šiame puslapyje pristatomi islamo pasaulio šventieji, mokytojai, mąstytojai ir dvasiniai lyderiai, kurių gyvenimai ir darbai paliko gilų pėdsaką milijonų tikinčiųjų širdyse. Tai ne tik religijos veikėjai – jie buvo visuomenės reformatoriai, poetai, filosofai, politiniai vadovai, asketai ir kasdienybės mokytojai. Daugelis jų tapo dvasinės stiprybės, teisingumo ir artimo meilės simboliais. Šventieji šiame sąraše – tai asmenybės … [Skaityti toliau…]
Bausmės Korane ir platesnėje Islamo teisėje (Šarijate) yra viena labiausiai diskutuojamų temų pasaulyje. Svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog „baudžiamasis kodeksas“ šiuolaikine prasme, o sudėtinga religinės moralės, teisingumo ir socialinės tvarkos sistema. Bausmės Korane skirstomos į tris pagrindines kategorijas, kurios skiriasi savo kilme, griežtumu ir taikymo lankstumu: Teologiniu požiūriu musulmonai tiki, kad šios taisyklės yra … [Skaityti toliau…]
Musulmono pareigos: 1.Tikėti vienintelį Dievą Alachą ir jo pranašą Mahomedą. 2.Islamas kiekvieną musulmoną įpareigoja melstis penkis kartus per dieną. 3.Jis gali melstis bet kur, tačiau esant sąlygom, tai privalo daryti mečetėje. 4.Prieš pradėdamas maldą, jis turi atlikti ritualinį apsiplovimą – nusiauti batus, atsiklaupti ir melstis atsigrežus į meką. Aukojimas yra ne mažiau svarbi kiekvieno musulmono … [Skaityti toliau…]
Mokesčiai Kasdienė malda, pasninkas ramadano mėnesį ir pagalba vargšams yra islamiškos „mišios” – toks yra islamiškas tarnavimas Dievui. Galbūt tokia Dievo tarnyste reikalauja daugiau pastangų, bet ji yra bent jau naudinga sau ir kitiems, o ne tuščia kaip krikščioniškas kunigų spektaklis – mišios. Skirtingai nuo bažnyčios, islame pinigai dalinami ne mečetei („musulmonu bažnyčiai”), o vargšams. … [Skaityti toliau…]
Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Muhamedo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam” , „būti apsaugotam” ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti”, „išlaisvinti”, „taikinti”, „tapti taika”, „pasiduoti” ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai”, … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje vienas svarbiausių religijos pamatų yra penki vadinamieji islamo ramsčiai. Lietuviškuose šaltiniuose dažniausiai vartojamas būtent žodis „ramsčiai“, tačiau neretai sutinkami ir „stulpai“ arba „atramos“. Visos trys formos bando perteikti tą pačią simboliką: islamo tikėjimas remiasi tam tikrais esminiais veiksmais, tarsi namas stovėtų ant konstrukcijų, saugančių jį nuo griūties. Arabų kalboje vartojamas terminas arkān al-Islām … [Skaityti toliau…]
Šahada (arabiškai: الشهادة, lietuviškai: „liudijimas“) yra pagrindinis islamo tikėjimo išpažinimas, laikomas vienu iš penkių islamo stulpų. Tai trumpas, bet itin reikšmingas teiginys, išreiškiantis musulmono tikėjimą į vienintelį Dievą (Allahą) ir Jo pasiuntinį Mahometą. Šahados tekstas yra toks: „Aš liudiju, kad nėra kito dievo, tik Allahas, ir Mahometas yra Jo pasiuntinys“ (arabiškai: أشهد أن لا إله … [Skaityti toliau…]
„Žmogaus tikėjimas (arba arabiškai ‚Imanas‘) yra tikėjimas Alachu (Dievu), Jo angelais, Jo pranašais, bei gyvenimu po mirties. Islamas yra taip vadinamas Allacho (Dievo) garbinimas neasocijuojant Jo su niekuo kitu, Salat (maldų) meldimasis, Zakato (išmaldos) davimas, bei pasninkavimas Ramadano mėnesį. Ichsanas yra Allacho garbinimas taip, tarsi tu Jį matytum, o jeigu tu Jo nematai, tai gali … [Skaityti toliau…]
Kai kurie žmonės mano, kad norint tapti Musulmonu reikia apie tai pranešti savo religijos dvasininkams, teisme arba kitoms instancijoms. Taipogi klaidinga yra nuomonė, kad tiems, kas priima Islamą, kaip asmeninį tikėjimą, yra išduodami pažymėjimai, liudijantys asmenį esant musulmonu. Religijos pakeitimo procesas yra labai lengvas ir visai nereikalauja anksčiau minėtų formalumų, nes Allahui ir taip žinomi … [Skaityti toliau…]
Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]
Niekas neatsirado be autoriaus ir kūrėjo. Visata, žemė, gyvybė neatsirado pačios savaime – pirmoji viso ko priežastis yra kūrėjas, Alachas arba Dievas. Alachas sukūrė gyvenimą ir mirtį. Jis yra nepriklausomas nuo mirties, amžinojo gyvenimo arba amžinybės. Alachas sukūrė vyrus ir moteris, kad žmonės daugintųsi. Pats jis belytis. Viską ką jis sukūrė jis žino, todėl yra … [Skaityti toliau…]