Universalijos – tai filosofinis terminas, reiškiantis bendrąsias sąvokas ar kategorijas, kurios apima daugelį atskirų daiktų ar reiškinių. Pavyzdžiui, žodis „žmogus“ yra universalija, nes jis taikomas visiems žmonėms, nepaisant jų individualių skirtumų. Žodžio kilmė siekia lotynų kalbą: universalis reiškia „bendras, visuotinis“. Iš šio žodžio viduramžių filosofai suformavo terminą universalia – daugiskaitą, vartojamą kalbant apie bendrąsias sąvokas. … [Skaityti toliau…]
Universalių problema (lot. problema universalium, angl. problem of universals) yra vienas seniausių ir svarbiausių filosofijos klausimų, nagrinėtas nuo Antikos iki viduramžių scholastikos. Ji klausia: ar bendros sąvokos, tokios kaip „žmogus“, „grožis“, „raudonumas“, egzistuoja realiai, ar tik mūsų prote? Ši problema kilo dar Antikoje. Platonas teigė, kad universalijos egzistuoja kaip amžinos idėjos, nepriklausomos nuo daiktų. Aristotelis … [Skaityti toliau…]
Terminas heretikas kilęs iš lotyniško žodžio haereticus, kuris savo ruožtu atėjo iš graikiško haíresis – „pasirinkimas“, „mokyklos pasirinkimas“. Iš pradžių šis žodis reiškė tiesiog tam tikros filosofinės ar religinės krypties pasirinkimą. Tačiau krikščioniškoje tradicijoje jis įgavo neigiamą reikšmę – „tas, kuris pasirenka klaidingą tikėjimą“ arba „tas, kuris nukrypsta nuo ortodoksijos“. Eretikai ir heretikai Lietuvių kalboje … [Skaityti toliau…]
Masonystė – tai pasaulinė organizacija, dar žinoma kaip Laisvieji mūrininkai (Freemasons, angl.), arba Frères Maçons (pranc.), kurios nariai siekia asmeninio tobulėjimo, moralės puoselėjimo ir bendruomeninės veiklos. Organizacija remiasi simboliais ir ritualais, daugiausia kilusiais iš viduramžių statybininkų gildijų, tačiau Laisvieji mūrininkai jau nuo XVII–XVIII a. vystėsi kaip filosofinė ir socialinė draugija, kurią dažnai vadino Speculative Masonry … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo doktrinos kongregacija, originaliai lotyniškai vadinama Congregatio de Doctrina Fidei, yra viena svarbiausių Katalikų bažnyčios institucijų, atsakinga už tikėjimo ir moralės doktrinos saugojimą bei jos interpretaciją. Jos pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad katalikų tikėjimo mokymas būtų nuoseklus, teisingas ir atitiktų bažnyčios tradicijas bei kanonų teisę. Šios institucijos ištakos siekia XVI amžių. Ji buvo įsteigta 1542 … [Skaityti toliau…]
Blasfemijos įstatymai yra teisiniai draudimai, skirti apsaugoti religinius tikėjimus, šventus asmenis ar šventus tekstus nuo viešų įžeidimų, nepagarbos ar pašaipos. Šie įstatymai dažnai remiasi idėja, kad tikėjimas ir jo simboliai yra šventi ir kad jų žeidimas kelia pavojų visuomenės moralinei tvarkai. Terminas „blasfemija“ kilęs iš senovės graikų žodžio blasphemia, reiškiančio „piktžodžiavimas“ arba „įžeidimas“, o romėnų … [Skaityti toliau…]
Kartais žmogus išgirsta skaudžią frazę – „tu tik stebėtojas“. Ji pasirodo tada, kai padarome klaidą ar pajuntame gailestį dėl sprendimo, kurį nulėmė impulsas. Iš pirmo žvilgsnio ši mintis atrodo griežta, tarsi atimanti atsakomybę, bet iš tiesų ji atskleidžia sudėtingą psichologinį ir neuromokslinį pagrindą. Neuromokslai rodo, kad smegenys dažnai „apsisprendžia“ akimirkomis anksčiau, nei mes sąmoningai suvokiame … [Skaityti toliau…]
Laisva valia (liberum arbitrium) – tai idėja, kad žmogus gali pats rinktis savo veiksmus ir sprendimus. Ji ypač svarbi kalbant apie moralę, tikėjimą ir atsakomybę: be laisvos valios sunku paaiškinti, kodėl žmogus turėtų būti laikomas kaltu ar atsakingu už savo poelgius. Religinis požiūris: dovana su paradoksu Krikščionybėje laisva valia laikoma Dievo dovana, leidžiančia žmogui rinktis … [Skaityti toliau…]
Kosminis humanizmas – tai filosofinė kryptis, siekianti sujungti žmogaus egzistenciją su kosmoso visuma. Ši idėja gimsta iš suvokimo, kad žmogus nėra izoliuota būtybė, bet neatsiejama visatos dalis, kurios prasmė atsiskleidžia tik platesniame kosminiame kontekste. Humanizmas tradiciškai pabrėžia žmogaus orumą, laisvę ir kūrybinį potencialą, o kosminis humanizmas šiuos principus išplečia, įtraukiant visatos mastą, gamtos dėsnius ir … [Skaityti toliau…]
Mamonas (aramėjų kalba mamōnā, hebrajų mamōn, graikiškai μαμωνᾶς – mamōnas, o lotyniškai rašomas kaip Mammon) yra viena iš labiausiai simbolinių figūrų religiniuose ir mistiniuose tekstuose, siejama su turto, godumo ir materializmo jėga. Jo vardas iš pradžių reiškė paprastą „turtą“ ar „nuosavybę“, tačiau krikščioniškoje tradicijoje įgavo personifikuotą reikšmę – tapo turto dvasia, demonizuotu simboliu, kuris vilioja … [Skaityti toliau…]
Belialas yra viena iš seniausių ir paslaptingiausių figūrų religiniuose bei mistiniuose tekstuose. Jo vardas dažnai siejamas su blogiu, maištu ir bevertiškumu. Pats vardas „Belial“ kilęs iš hebrajų kalbos šaknies bĕlî-ya‘al, kuri reiškia „be naudos“, „bevertis“ arba „tas, kuris neturi jokio gėrio“. Hebrajų Biblijoje šis terminas iš pradžių buvo vartojamas ne kaip asmenvardis, bet kaip apibūdinimas … [Skaityti toliau…]
Serafimai – „degantieji“ angelai. Serafimų vardas ir įvaizdis yra vieni iš labiausiai intriguojančių angelologijos istorijoje. Nors kanoniniuose tekstuose jie minimi tik keliose vietose, jų simbolika tapo itin galinga ir turėjo didelę įtaką tiek judaizmo, tiek krikščionybės tradicijai. Pats žodis „serafimai“ kilęs iš hebrajų kalbos šaknies śārāf, reiškiančios „degti“ arba „liepsnoti“. Tai iš karto nurodo jų … [Skaityti toliau…]