Pašvitinio Švč. Trejybės bažnyčia

1459 m. Pašvitinyje pastatyta pirmoji bažnyčia. 1609 m. pradėta statyti nauja. Pašvitinys 1621–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijai. Vietoj medinės 1825 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, bet dėl blogų pamatų netrukus perskilo. Ji buvo nugriauta ir 1852 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Parapijai 1841 m. priklausė 6 valakai žemės. Prie bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Budrių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

Budriai 1634–1842 m. priklausė Kartenos klebonui. Jis išlaikė kunigą. 1763 m. pastatyta koplyčia. 1903 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1926 m. įkurta parapija. 1934–1939 m. klebonavo grįžęs iš Rusijos K. Andriekus.

Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Kazitiškio dvaro savininkai Belikavičiai 1745 m. pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė vienuolius unitus. Vienuolynas ir bažnyčia 1834 m. uždaryti, įrengta stačiatikių cerkvė. Vyskupas Motiejus Valančius paragino Salako kleboną pastatyti Kazitiškyje koplyčią. Ji pastatyta 1860–1862 m., 1864 m. Rusijos valdžios uždaryta. Į Kazitiškį 1905 m. paskirtas kunigas Jonas Rimkūnas iš senosios bažnyčios pastatė kleboniją. Viename jos … [Skaityti toliau…]

Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Mosėdis 1421–1842 m. buvo Žemaičių vyskupų valda. Mosėdžio bažnyčia minima 1544 m. 1629 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1773–1783 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. Jai 1811 m. pristatytas medinis, 1844 m. – mūriniai bokštai. 1845 m. kapinėse sumūryta koplyčia. 1895–1897 m. Mosėdyje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. 1910–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. … [Skaityti toliau…]

Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia

Kriaunų koplyčia minima 1669 m. Nuo 1671 m. rašomos metrikų knygos. Kunigo Kazimiero Samulevičiaus rūpesčiu 1684–1688 m. pastatyta medinė bažnyčia. Jai 1684–1687 m. dovanotas Retovčiznos palivarkas, Baršėnų kaimas. Klebonas valdė 20 valakų žemės. 1694 m. bažnyčia konsekruota Švč. Mergėlės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu. 1768 m. įsteigtos Dievo Apvaizdos brolija, 1772 m. – Šv. Rožančiaus brolija. … [Skaityti toliau…]

Stirnių Šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo bažnyčia

Stirniuose jau 1726 m. buvo dvi koplyčios: viena jėzuitų Šv. Jono, kurią Molėtų klebonas aplankydavo dukart per metus: per šv. Kazimierą ir per šv. Baltramiejų apaštalą. Matyt, panaikinus jėzuitų ordiną joje pamaldų nelaikydavo 1795 m. Kita Stirnių koplyčia priklausė Žarnovskiams. Ją Molėtų klebonas aplankydavo per šv. Mariją Magdalietę ir šv. Kotryną. Stirnių jėzuitai veikė plačioje … [Skaityti toliau…]

Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia

Kunigas Jonas Reitelaitis (1884–1966), (istorikas, kraštotyrininkas) 1926 m. Krikštonyse pastatė laikiną medinę bažnyčią, 1927 m. – prieglaudą. Pats suprojektavo ir su parapijiečiais pradėjo statyti mūrinę bažnyčią. 1932 m. uždengtas stogas, 1934 m. rugsėjo 30 d. bažnyčia konsekruota. 1935 m. iš lauko nutinkuota.

Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia

Lančiūnavos dvaro dvarininkas Zigmantas Kognovickis vietoj senosios medinės bažnyčios 1863 m. pradėjo statyti mūrinę. Išmūrijus iki langų darbai dėl prasidėjusio sukilimo nutrūko. 1874 m. leista statyti mūrinę laidojimo koplyčią. Ji pastatyta 1880 m. Kauno gubernatorius neapsižiūrėjęs leido iš senosios bažnyčios perkelti liturginius reikmenis ir laikyti pamaldas. Netrukus leidimas atšauktas, bet gyventojai ir toliau meldėsi. 1885 … [Skaityti toliau…]

Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Apie 1757 m. Karolis Ciolkovičius Smilgių bajorkaimyje pastatė koplyčią. Šiai suirus, 1862 m. nupirkta nenauja Pabiržės kapų kopyčia ir, pakeitus supuvusius sienojus, pastatyta Smilgiuose. Įrengti 3 altoriai, tačiau pamaldos joje būdavo tik retkarčiais. 1915 m. liepos mėn. Smilgiuose apsigyveno kunigas Florijonas Juknevičius. Jis čia laikė pamaldas, pastatė prieglaudą, svirnelį. 1919 m. iškeltas. Žmonės prašė įsteigti … [Skaityti toliau…]