Gerdašiai ir kaimyniniai kaimai – Lipliūnai, Krivonys, Norkūnai, Butelizna – nuo seno, apie 100 metų, priklausė Leipalingio parapijai. Žmonėms į bažnyčią tekdavo eiti 16 ir daugiau kilometrų. Jie puoselėjo viltį turėti savo parapiją ir bažnyčią. Kun. B. Vaišnoras rašo, jog 1919m. jie siuntę Seinų vyskupui prašymą, kad čia įkurtų parapiją. Tam jie buvo paskyrę ir … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta 1389 m. Ji iki 1433 m. perstatyta. Iki 1440 m. pastatyta kita bažnyčia. Kol 1522 m. prie kelio Vilnius-Rūdininkai pastatyta nauja, parapinė bažnyčia buvo senoji. 1524 m. minima parapinė mokykla; parapija paskirta Trakų prepozitui, kuris įpareigotas Eišiškėse išlaikyti 2 lietuviškai mokančius vikarus. Rusijos kariuomenė 1655 m. nusiaubė Eišiškes. Matyt tada sudegė abi … [Skaityti toliau…]
Pociūnėlių bajorkaimyje iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Bajorai jai dovanojo žemės (dokumentai 1799 m. patvirtinti). Koplyčia 1782 m, tapo Baisogalos parapijos filija (nuo tų metų pradėtos rašyti ir metrikų knygos). 1792 m. įsteigta altarija. Bažnyčia 1805 m. perstatyta ir padidinta. Tauginaičių-Antanavos dvaro savininkas jai dovanojo 6 margus žemės. Vyskupas Motiejus Valančius 1856 m. bažnyčiai paskelbė … [Skaityti toliau…]
Apie 1765 m. Kuruose pastatyta koplyčia. Ji 1803 m. atnaujinta. Priklausė Radviliškio parapijai. Kuruose gyveno kunigas. Radviliškio klebono iniciatyva 1857 m. pastatyta dabartinė koplyčia. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia.
Veiveriuose iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Jos vietoje Aukštosios Fredos dvaro savininkas Juozas Godlevskis 1818 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija, aptarnavo. Zapyškio vikarai. 1818 m. minima parapinė mokykla. 1846 m. įkurta parapija. J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Ją 1887 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. įsikūrė „Žiburio“ … [Skaityti toliau…]
Iš Subačiaus miestelio parapijos kunigo Pr. Kazlausko palikimo bažnyčios statybai vyskupas paskyrė 10 000 litų. Nupirktas 2,5 ha žemės sklypas. 1940 m. pradžioje būsimos bažnyčios rektoriumi paskirtas kunigas Povilas Mikalajūnas (1943 m. palaidotas šventoriuje). Pastatyta medinė bažnyčia 1940 m. spalio 6 d. pašventinta. 1941 m. sausio 9 d. įsteigta parapija. Prie jos iš Subačiaus miestelio … [Skaityti toliau…]
Cerkvė yra stačiatikių kapinių, kurios įkurtos 1795 m. Vilniui tapus Vilniaus gubernijos centru. 1838 m. daugiausia pirklio T. Zaicevo lėšomis pastatyta dabartinė cerkvė, finikiečių šventyklos stiliumi. T. Zaicevas netrukus mirė ir palaidotas cerkvės kapinėse. Jo palaidojimo vietoje pastatyta koplyčia. 1896 m. atliktas kapitalinis remontas, pastatyta nauja varpinė. Cerkvė įgavo dabartinį pavidalą. 1914 m. pastatyta Šv. … [Skaityti toliau…]
Šiaulių sentikiai parapiją įkūrė 1993 metais. Jai priklauso apie 800 šeimų. Iš pradžių cerkvė nebuvo, tačiau 1993 m. valdžia perdavė pastatą buvusiame kariniame miestelyje, kurį rekonstravus buvo įkurta cerkvė, pašventinta 1995 m. rugpjūčio 28 d.
Tai ankstyviausias mūrinis statinys buvusiose kapinėse, iškilęs stačiatikių sklypo centre. Cerkvė suprojektuota 1858 m. Vyriausioje kelių ir viešųjų pastatų valdyboje Sankt Peterburge. Pastatas nedidelis, graikiško kryžiaus plano. Statant išplėsta priecerkvio dalis, virš jos iškeltas bokštelis. Nuo prospekto link cerkvės vedė tiesus takas. Iki 1935 m. buvo metropolito katedros cerkvė. Po Pirmojo pasaulinio karo parapijos lėšomis … [Skaityti toliau…]
Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių. Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau … [Skaityti toliau…]
Apie 1860 m. pastatyta medinė mečetė ir du mediniai namai prie dabartinės Totorių gatvės. Viename buvo prieglauda, kitame gyveno totorių bendruomenės vyresnysis. 1930 m. Kauno totorių draugijos iniciatyva pastatyta nauja mūrinė mečetė. Projekto autoriai architektai Vaclovas Michnevičius ir Adolfas Netyksas. Statyba truko vienerius metus. Sumūryta iš tuščiavidurių betono blokelių, viduje ir išorėje tinkuota. Perdangą laiko … [Skaityti toliau…]
Divridžio didžioji mečetė ir ligoninė (turkiškai Divriği Ulu Cami ve Darüşşifa) yra puošni mečetė ir medicinos pastato kompleksas, pastatytas 1299 m. Divridžio mieste, Turkijos Sivas provincijoje. Komplekso statybą užsakė vienos iš Turkijos provincijų vadovas Ahmet Šeichas, o architektu buvo paskirtas Ahlat Hürremshah. Ant vieno iš pastatų yra įrašytas pagyrimas sultonui Alaeddin Keykubad I. Tuo pačiu … [Skaityti toliau…]