Jėzus iš Nazareto (aram. ir hebr. יֵשׁוּעַ – Yeshua; lot. Iesus Nazarenus; angl. Jesus of Nazareth), dar vadinamas Jėzumi Kristumi, išlieka viena iš svarbiausių, labiausiai tyrinėjamų ir didžiausią įtaką padariusių figūrų pasaulio istorijoje. Jo gyvenimas, mokymai, mirtis ir prisikėlimas per tūkstantmečius suformavo milijardų žmonių tikėjimą, Vakarų civilizacijos vertybes bei kultūrą. Istorinis ir teologinis Jėzaus portretas … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas žmogus, žvelgdamas į pasaulį ir į savo paties širdį, susiduria su esminiu klausimu: kodėl pasaulyje egzistuoja blogis, kančia ir mirtis? Krikščioniškasis mokymas į šį klausimą atsako per trijų svarbiausių teologinių realijų prizmę – gimtąją nuodėmę, Kristaus atneštą išganymą ir Krikšto sakramentą. Tai pasakojimas ne tik apie žmonijos nuopuolį, bet, visų pirma, apie begalinę Dievo … [Skaityti toliau…]
Susitaikymas su mirtimi dažniausiai neprasideda tą dieną, kai išgirstame sunkią diagnozę ar atsiduriame prie ligos patalo. Jis prasideda daug anksčiau – tada, kai žmogus pradeda iš tiesų rimtai ir giliai žiūrėti į savo gyvenimą. Kol mirtis atrodo labai tolima, lengva gyventi iliuzija, kad viskam dar bus marijos laiko: susitaikyti, atsiprašyti, atsigręžti į Dievą ar tiesiog … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikiniam žmogui diena dažnai primena nesibaigiančią užduočių eilę: reikia suspėti, atsakyti, nuvažiuoti, sutvarkyti, neužmiršti. Laikas tapo brangiausia valiuta, kurią nuolat kažkam išleidžiame, dažnai net nepastebėdami, kaip dienos ištirpsta rutinoje. Dėl to posakis „paaukoti dieną“ šiandienos ausiai skamba neįprastai. Paaukoti pinigų ar daiktų mes mokame, tačiau paaukoti visą dieną – reiškia atiduoti tai, ko niekada nebesugrąžinsi. … [Skaityti toliau…]
Absoliuti, beribė meilė teologiniu požiūriu suvokiama kaip aukščiausia dvasinė ir moralinė tikrovė, apimanti begalinę atjautą, rūpestį bei visišką atsidavimą. Įvairiose religinėse tradicijose ji laikoma dieviškosios prigimties esme, o krikščionybėje ypač dažnai tapatinama su graikiškuoju „agapės“ terminu, reiškiančiu besąlygišką, nesavanaudišką bei nelygstamą meilę. „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8) – vienas iš kertinių Naujajame Testamente … [Skaityti toliau…]
Atsivertimo istorijos žmones traukia dėl vienos paprastos priežasties: jos griauna mintį, kad žmogus jau galutinai susiformavęs ir nebegali pasikeisti. Kartais lūžis ateina staiga, tarsi žaibas kelyje į Damaską. Kartais jis bręsta metų metus, kol galiausiai viena knyga, vienas pokalbis ar viena nelaimė atidaro duris, kurias žmogus ilgai laikė užremtas. Religijos istorijoje tokių posūkių gausu, tačiau … [Skaityti toliau…]
Vienas dažniausių klausimų tikinčio žmogaus širdyje skamba labai paprastai: kodėl vienos maldos, atrodo, būna išgirstos greitai, o kitos tarsi pakimba tyloje? Žmogus meldžiasi už sveikatą, už šeimą, už darbą, už vaiką, už išėjimą iš sunkios padėties, ir kartais atrodo, kad dangus atsidaro. O kartais – tyla. Tada kyla ne vien liūdesys, bet ir pagunda manyti, … [Skaityti toliau…]
Pelenų diena – tai Gavėnios pradžia Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje. Ji žymi 40 dienų dvasinio pasiruošimo laikotarpio pradžią prieš Velykas. Ši diena kviečia atsigręžti į Dievą, atgailauti, atsisakyti nuodėmių ir susitelkti į tai, kas amžina. Pelenų diena yra kintamos datos – ji visuomet švenčiama trečiadienį, 46 dienos prieš Velykas, nes Gavėnia trunka 40 dienų, įskaitant … [Skaityti toliau…]
Tyrumas suprantamas kaip vidinis žmogaus švarumas, intencijų aiškumas, troškimų kryptis į tai, kas gera, tikra, Dievui artima. Tačiau tyrumas negyvena vakuume. Jam reikia sargo. To sargo vardas – drovumas. Drovumas nėra baimė. Tai ne slėpimasis iš gėdos. Tai brandus atsargumas. Jis saugo ne todėl, kad bijo, bet todėl, kad brangina. Kaip branginamas daiktas laikomas dėžutėje, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Juozapai, teisusis ir dieviškai rūpestingas globėjau, Aš kreipiuosi į Tave su didžia pagarba ir pasitikėjimu, prašydamas Tavo pagalbos ir tarpininkavimo. Tu buvai pasirinktas Dievo, kad būtum Marijos ir Jėzaus globėjas, ir Tavo ištikimybė ir rūpestingumas yra mums pavyzdys. Šventasis Juozapai, Tavo gyvenimas buvo pilnas iššūkių ir nežinomybės, tačiau Tu visada pasitikėjai Dievo planu ir … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoje tikėjimo šerdyje – du kasdieniai dalykai: duona ir vynas. Ne išskirtiniai, ne reti, bet tie, kurie kasdien paliečia žmogaus ranką, lūpas, gyvenimą. Tačiau Eucharistijoje jie pakyla aukščiau savo prigimties. Jie tampa daugiau nei maistas. Jie tampa Kristumi. Per Paskutinę vakarienę Jėzus nešaukia audrų, nekelia iš mirusių, o ima duoną. Ir taurę. Jo paprastumas tampa … [Skaityti toliau…]
Aukojimas Biblijoje yra pagrindinė tema, rodanti žmogaus santykį su Dievu, atgailą, dėkingumą ir pašventimą. Nuo gyvūnų, tokių kaip avys, balandžiai ar jaučiai, iki retų ir prieštaringų vaikų aukojimo atvejų, aukos turėjo įvairias formas ir tikslus. Mozės Įstatymas detaliai reglamentavo aukojimo tvarką, nurodydamas, kaip, kada ir kodėl aukoti, tačiau aukos egzistavo ir iki Įstatymo, kaip matyti … [Skaityti toliau…]