Anihiliacionizmas (angl. annihilationism, dar vadinamas conditional immortality – „sąlyginiu nemirtingumu“) – tai mokymas, kad nemirtingumą turi tik išgelbėti žmonės. Žodis kilęs iš lotynų kalbos: ad nihil – „iki nieko“, „iki visiško nebūties“. Annihilare reiškia ne tiesiog „užmušti“, o „paversti niekais“, ištrinti iš egzistencijos taip, kad neliktų jokio pėdsako. Anglišką formą annihilationism XIX a. pradėjo naudoti … [Skaityti toliau…]
Cherubinai – tai ne bibliniai cherubai (galingos keturveidės Dievo sosto sargybinės būtybės), o vėlyvosios Vakarų meno išradimas: putlūs, nuogi kūdikėliai arba maži vaikai su sparneliais, kurie nuo Renesanso laikų papuošė bažnyčių lubas, paveikslus, atvirukus ir net šokolado dėžučių dangtelius. Iš kur jie atsirado? Renesanso ir baroko laikais cherubinai tapo vienu populiariausių dekoratyvinių motyvų. Jie buvo … [Skaityti toliau…]
Daugeliui cherubas – tai putlus kūdikėlis su sparneliais iš atvirukų ar bažnyčių lubų. Biblijoje viskas visiškai kitaip: cherubas yra viena galingiausių ir švenčiausių dangiškųjų būtybių, Dievo sosto sergėtoja ir Jo šventumo simbolis. Žodžio kilmė ir rašymas Cherubai visada siejami su Dievo artumu ir šventumu: Kuo skiriasi nuo „cherubinų“, kuriuos visi įsivaizduoja? Tikras biblinis cherubas (kerūv) … [Skaityti toliau…]
Daugelis žmonių, išgirdę žodžius „pragaras“ ar „ugnis“, iškart įsivaizduoja baisią vietą po mirties, kur nusidėjėliai amžinai kenčia. Biblijoje tokia vieta tikrai aprašyta, ir ji vadinama ugnies ežeru – graikiškai limnē tou pyros („ugnies ežeras“), o kai kur dar priduriama kai theiou („ir sieros“). Tai nėra pasakėčia ar siaubo filmo vaizdinys, bet Biblijos įspėjimas apie galutinę … [Skaityti toliau…]
Islamo religijoje muedzinas (arabiškai muʾaḏḏin, iš šaknies ʾaḏḏana – „skelbti, pranešti“) yra asmuo, kviečiantis tikinčiuosius į maldą. Jo balsas yra neatsiejama islamo kultūros dalis, o kvietimas – adhan – skamba penkis kartus per dieną iš mečečių minaretų. Lotyniškuose tekstuose muedzinai dažnai vadinami praeco sacer arba vociferator orationis, pabrėžiant jų funkciją kaip šventojo kvietimo skelbėjų. Lietuviškai … [Skaityti toliau…]
Melkizedek, Melkizedekas (NHC IX,1) (kopt. ⲙⲉⲗⲭⲓⲥⲉⲇⲉⲕ) – vienintelis išlikęs traktatas Nag Hammadi IX kodekso 1 pozicijoje. Tekstas parašytas koptiškai (sachidiniu dialektu), datuojamas IV a., tačiau originalas graikiškas ir kuriamas III a. pabaigoje arba IV a. pradžioje. Iš 27 puslapių išliko 19 (trūksta pradžios ir galo, daug pažeista). Autorius nežinomas ir tekstas pats savęs nepristato kaip … [Skaityti toliau…]
Žodis satisfactio (lot. satisfactio – „pakankamas atlyginimas“, „visiškas patenkinimas“, „nuodėmės išpirkimas“) – vienas svarbiausių Tertulijono teologinių terminų (apie 200–220 m.). Jis pirmasis sistemingai pavartojo jį lotyniškoje krikščionybėje, padėdamas pagrindą vėlesnei Vakarų atpirkimo (soteriologijos) ir atgailos doktrinai. Žodžio kilmė ir pirminė reikšmė Kur Tertulijonas vartoja satisfactio Satisfactio raida po Tertulijono Autorius / laikotarpis Kaip pavartojo / … [Skaityti toliau…]
Žodis substantia (lot. substantia – „esmė“, „būtis“, „pagrindas“, „tai, kas stovi po“) Tertulijono plunksnoje tapo vienu svarbiausių Vakarų krikščionybės teologijos terminų. Jis pirmasis sistemingai pavartojo jį Švč. Trejybės doktrinoje (apie 200–213 m.), kartu su garsiąja formule: „Una substantia – tres personae“„Viena substancija – trys asmenys“ Žodžio kilmė ir pirminė reikšmė Tertulijonas (Adversus Praxean 7–12, 27) … [Skaityti toliau…]
Žodis Trinitas (lot. Trinitas – „trejybė“, „trijybė“) pirmą kartą istorijoje pavartotas apie 200–210 m. Tertulijono (Quintus Septimius Florens Tertullianus) ir iš karto tapo oficialiu lotyniškosios Bažnyčios terminu Švč. Trejybei apibūdinti. Žodžio kilmė ir pirmasis vartojimas Garsiausioji citata (Adversus Praxean 2):„Una substantia – tres personae“„Viena esmė (substancija) – trys asmenys.“ Ką reiškia Tertulijono „Trinitas“ Tertulijonas norėjo … [Skaityti toliau…]
Deizmas – tai filosofinė ir religinė kryptis, išpopuliarėjusi XVII–XVIII amžiaus Apšvietos laikotarpiu. Pats žodis kilęs iš lotyniško deus („Dievas“), iš kurio susiformavo terminas deismus („deizmas“) ir deista („deistas“). Tai artima graikiškam theos („Dievas“), iš kurio kilo „teizmas“, tačiau deizmas reiškia kitokį požiūrį į Dievą. Deistas (deista) tiki, kad pasaulį sukūrė Aukščiausiasis Kūrėjas, bet jis nebesikiša … [Skaityti toliau…]
„Exegetica“ (gr. Ἐξηγητικά) buvo pagrindinis II a. gnostiko Bazilido veikalas. Pats pavadinimas reiškia „Aiškinimai“ arba „Komentarai“. Tai buvo didžiulis darbas, sudarytas iš 24 knygų, kuriame Bazilidas sistemingai dėstė savo teologiją, aiškino Šventąjį Raštą ir plėtojo savitą kosmologiją. Deja, pats tekstas neišliko – apie jį žinome tik iš fragmentų, kuriuos cituoja Bažnyčios Tėvai, ypač Klemensas Aleksandrietis, … [Skaityti toliau…]
Antipopas – tai asmuo, kuris pretenduoja į Romos vyskupo, popiežiaus, titulą, tačiau daro tai opozicijoje oficialiai išrinktam ir pripažintam popiežiui. Šis terminas turi ilgą ir spalvingą istoriją, atskleidžiančią ne tik Bažnyčios vidines kovas, bet ir politinių jėgų įtaką religijai. Žodis „antipopas“ kilęs iš lotyniško antipapa, kuris reiškia „priešpopis“ arba „kontrpopis“. Pats terminas susiformavo viduramžiais, tačiau … [Skaityti toliau…]