Žodis „abrakadabra“ (kartais rašomas „abracadabra“ ar net „aracadabra“ senesniuose tekstuose) šiandien kelia šypseną – jis siejamas su cirko magais, kiškių traukimu iš skrybėlės ar vaikų gimtadienio šou. Bet po šia linksma fasada slypi tūkstantmečių istorija: nuo gyvybę gelbstinčių amuletų Romos imperijoje iki demonų valdymo viduramžių grimuaruose. Tai vienas rečiausių maginių žodžių, išgyvenusių kultūrų kaitą, ir … [Skaityti toliau…]
Grimuaras (grimoire) – tai magijos knyga arba rankraštis, kuriame surašyti užkeikimai, ritualai, invokacijos, astrologinės lentelės, talismanų gamybos instrukcijos ir kitos ezoterinės žinios. Pats terminas kilęs iš prancūzų kalbos grimoire, reiškiančio „gramatiką“ arba „rašytinį vadovą“. Viduramžiais šis žodis imtas vartoti apibūdinti knygoms, kuriose buvo surašyti maginiai tekstai. Lietuviškai vartojama forma – grimuaras. Žodžio kilmė Grimuarai laikomi … [Skaityti toliau…]
Viduramžių Europoje, kai bažnyčios skliautai aidėjo lotyniškomis giesmėmis, o Bizantijoje ikonų auksas spindėjo ortodoksų maldose, niekas negalvojo, kad po šimtmečių kils judėjimas, siekiantis sujungti šias atskirtas pasaulio dalis. Ekumenika – tai krikščionių pastangos ieškoti vienybės, nepaisant šimtmečių trukusių skilimų, dogmų karų ir net kruvinų konfliktų. Žodis kilęs iš graikų kalbos „oikoumene“, reiškiantis „apgyvendintą žemę“ ar … [Skaityti toliau…]
Stovite prie ežero kranto ir stebite saulėlydį. Vanduo žaižaruoja oranžiniais atspindžiais, oras alsuoja drėgmės kvapu, o oda pagauna vėsaus vėjo glostymą – viskas pulsuoja gyvybe, perpildyta pojūčiais. O smegenyse tuo pat metu? Neuronai sprogsta signalų pliūpsniais, elektros impulsai šuoliuoja tarsi žaibai perkūnijoje, cheminės substancijos susilieja chaotiškame šokyje. Mokslas puikiai išnarplioja, kaip akis sugaudo fotonus, kaip … [Skaityti toliau…]
Lateranas – tai Romoje esanti vietovė, kur stovi garsioji Šv. Jono Laterano bazilika. Tai viena seniausių ir svarbiausių katalikų bažnyčių pasaulyje. Bazilika nuo ankstyvųjų amžių buvo popiežiaus rezidencija, kol popiežiai persikėlė į Vatikano teritoriją. Dėl savo svarbos Bažnyčiai, Romoje vykdavo susirinkimai, kurie istorijoje įėjo kaip Laterano sinodai arba susirinkimai. Laterano susirinkimai – oficialūs visos Katalikų … [Skaityti toliau…]
Alfabetizacija – tai terminas, kilęs iš žodžio alfabetas (abėcėlė), reiškiantis procesą, kai žmogus išmoksta skaityti ir rašyti. Tradiciškai jis vartojamas kalbant apie raštingumo ugdymą, ypač ten, kur visuomenės dalis dar neturi elementarių gebėjimų naudotis raštu. Tačiau šis žodis turi ir platesnę, perkeltinę prasmę, kuri šiandien tampa vis aktualesnė. Tiesioginė reikšmė Perkeltinė reikšmė Šiuolaikinėje kalboje „alfabetizacija“ … [Skaityti toliau…]
1959 m. sausio mėnesį Danijos Nyborgo paplūdimyje susirinko daugiau nei 40 bažnyčių atstovų – ne įprastą salę, o laivą Baltijos jūroje. Taip gimė Europos bažnyčių konferencija, arba CEC (Conference of European Churches), kad apeitų vizų kliūtis Rytų Europos delegatams per Šaltąjį karą. Šis laivas tapo simboliu: olandų reformuotų bažnyčių lyderiai ir rusų ortodoksai kartu meldėsi, … [Skaityti toliau…]
1971-ųjų kovą Vokietijoje susibūrė trylikos Europos šalių vyskupų atstovai, kurdami struktūrą, kuri tapo balsu katalikiškajai Bažnyčiai keičiamame žemyne. Europos vyskupų konferencijų taryba, arba CCEE (Consilium Conferentiarum Episcoporum Europae), šiandien jungia 39 narius iš 45 šalių, įskaitant 33 nacionalines vyskupų konferencijas ir atstovus iš mažesnių bendruomenių, kaip Monako ar Estijos apaštališkasis administratorius. Tai gyvas organizmas, kur … [Skaityti toliau…]
Šis Vatikano II Susirinkimo dokumentas, dar žinomas kaip Krikščioniškojo auklėjimo deklaracija (arba Deklaracija apie krikščioniškąjį auklėjimą, Deklaracija apie krikščioniškąjį ugdymą), pavadintas Gravissimum Educationis ir paskelbtas popiežiaus Pauliaus VI 1965 m. spalio 28 d., atskleidžia Bažnyčios požiūrį į ugdymą kaip į gyvybiškai svarbią žmogaus gyvenimo dalį, ypač sparčiai kintančiame pasaulyje. Tekste pabrėžiama, kad šiuolaikinės sąlygos – … [Skaityti toliau…]
Konsistorijos salė, italų kalba žinoma kaip Sala del Concistoro, o lotynišku vardu Aula Concistorialis, tūno Vatikano Apaštališkuosiuose rūmuose lyg senovės Romos forumo širdis, kur kardinolai nuo XIII amžiaus renkasi spręsti Bažnyčios likimo. 1585-ųjų vasarą, kai popiežius Sikstas V, kilęs iš vargingos italų šeimos, samdė architektą Domenico Fontana perstatyti erdvę – jis pridėjo aukštas marmurines kolonas, … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos tamsiuose vandenyse, kur Eufratas dar nebuvo ištekėjęs į pasaulį, tyvuliuoja Nammu (Namu) – deivė, kurios kūnas yra pats vandenynas, o akys – žvaigždės, nukritusios į gelmę. Jos Abzu, begalinis požeminis ežeras, alsuoja kūryba, o naktimis bangos šnabžda jos vardą, išraižytą pirmosiose lentelėse. Čia, kur oras kvepia drėgna žeme ir nendrių šlamesiu, žmonės meldžiasi prie … [Skaityti toliau…]
Mezopotamijos gelmėse, kur Eufratas ir Tigras susilieja kaip broliai, gyvena Enkis – dievas, kurio akys mato giliau už upės dugną, o rankos lipdo žmones iš molio kaip puodžius indus. Jo Abzu, požeminis vandenynas, alsuoja magija, o naktimis žvaigždės šnabžda jo vardą, išraižytą lentelėse. Čia, kur oras kvepia drėgnu moliu ir smilkalais, žmonės meldžiasi prie šaltinių, … [Skaityti toliau…]