Markionitai (angl. Marcionites, lot. Marcionitae, gr. μαρκιωνισταί) buvo viena iš ryškiausių ir geriausiai dokumentuotų II–V amžiaus krikščioniškųjų bendruomenių, kilusių iš Markiono mokymo. Judėjimo pradžia siejama su Markionu iš Sinopės, gyvenusiu II amžiaus pirmoje pusėje. Markionas atvyko į Romą apie 135–140 metus ir netrukus tapo žinomas dėl savo teologinių idėjų, kurios aiškiai skyrėsi nuo tuometinės krikščionių … [Skaityti toliau…]
Žodis ereziologas (gr. αἱρεσιολόγος, hairesiológos; lot. haeresiologus) reiškia „tas, kuris tyrinėja ir demaskuoja erezijas“.Kilmė: Ereziologai – ne šiaip kritikai, o „teologiniai detektyvai“, kurie sistemingai rinko, klasifikavo ir paneigdavo „klaidingus mokymus“. Jie laikomi pirmąja krikščioniškąja „kontržvalgyba“ prieš gnosticizmą, markionizmą, montanismą ir kt. Žymiausi ereziologai ir jų kūriniai Kodėl jie rašė? Ereziologai išsaugojo milžinišką informaciją apie „prarastus“ … [Skaityti toliau…]
Doketizmas (gr. δοκεῖν dokein – „atrodytų“, „pasirodyti“) – ankstyvosios krikščionybės erezija (I–III a.), teigianti, kad Jėzus Kristus neturėjo tikro žmogaus kūno ir nekentėjo ant kryžiaus. Jo kančia, mirtis ir net prisikėlimas buvo tik iliuzija, regimybė ar „vaiduokliškas apsireiškimas“. Pagrindinės doketizmo tezės Žymiausios citatos iš ereziologų: Doketizmo šaltiniai ir kryptys Kryptis Doketizmo forma Bazilidiečiai „Jėzus nenukryžiavo … [Skaityti toliau…]
Valentiniečiai (gr. Οὐαλεντινιανοί, lot. Valentiniani) – didžiausia, įtakingiausia ir ilgiausiai gyvavusi gnostinė mokykla (II–V a.). Įkūrė Valentinas (Οὐαλεντῖνος, apie 100–175 m.), kilęs iš Egipto, mokėsi Aleksandrijoje, apie 135–160 m. veikė Romoje. Jo mokiniai (Ptolomejas, Herakleonas, Theodot) sukūrė kelias šakas – Rytų ir Vakarų valentiniečius. Valentiniečiai buvo „gnostikai su gera reputacija“: Pagrindinė doktrina: 30 aeonų ir … [Skaityti toliau…]
Seto gnostikai (gr. Σηθιανοί, Sethianoi; kartais vadinami setianiečiais arba „Seto palikuonimis“) – seniausia, radikaliausia ir paslaptingiausia gnostinė kryptis (II–IV a.). Jie save laikė ne Adomo ar Kaino, o trečiojo Adomo sūnaus Seto dvasiniais palikuonimis – „nekintama gimine“ (γένος ἄτρεπτον), kuri niekada nebuvo pavergta Demiurgo. Tai ne organizuota sekta su vadais, o laisvas idėjų tinklas, bet … [Skaityti toliau…]
Bazilidiečiai (gr. οἱ Βασιλειδιανοί, lot. Basilidiani) – viena ryškiausių ir paslaptingiausių II–IV a. gnostinių mokyklų, kilusi iš Aleksandrijos. Pavadinimas kilo nuo įkūrėjo Bazilido (Βασιλείδης, apie 120–140 m.), kuris, pasak Klemenso Aleksandriečio, buvo Glaukijo, apaštalo Petro mokinio, mokinys. Tai buvo elitinė, slapta bendruomenė – naujokus vertė penkerius metus tylėti prieš priimdami į aukštesnius pažinimo laipsnius. Bazilidiečių … [Skaityti toliau…]
„Pasaulio intelektas“ – vienas giliausių ir dažniausiai kartojamų terminų religinėje filosofijoje. Jis žymi ne žmogaus protą, o visatos protingąją tvarką, dieviškąjį Logosą arba patį Dievą kaip viską apimantį Prota. 1. Antika: Anaksagoras ir Platonas Pirmasis aiškiai pavartojo Anaksagoras (V a. pr. Kr.): Platonas (Timajas): 2. Neoplatonizmas: Plotinas ir Proklas Plotinas (III a.): Proklas (V a.): … [Skaityti toliau…]
Setianai (gr. Σηθιανοί, Sethianoi) – viena seniausių, įtakingiausių ir paslaptingiausių gnostinių sektų (II–IV a.). Jie save laikė „Seto palikuonimis“ – dvasine gimine trečiojo Adomo sūnaus Seto, kurį laikė tikruoju „dieviškosios kibirkšties“ nešėju. Setianų gnosticizmas laikomas „klasikiniu“ gnosticizmu – radikaliausiu ir kosmologiškiausiu. Seto tekstai sudaro didžiausią Nag Hammadi bibliotekos dalį (13 iš 52 traktatų): Šaltiniai: Ireniejus … [Skaityti toliau…]
„Kai kūdikis kenčia, tai ne už savo nuodėmes – jis jų dar neturi. Jis kenčia už nuodėmes, kurias padarė ankstesniame gyvenime. Kančia – ne Dievo pyktis, o gydytojo peilis, kuris pjauna, kad išgydytų.“(Bazilidas, cituojamas per Klemensą Aleksandrietį, Stromata IV.12) Tai viena radikaliausių ir labiausiai šokiruojančių II a. gnosticizmo idėjų, priskiriama Aleksandrijos gnostikui Bazilidui (apie 120–140 … [Skaityti toliau…]
Sophia Iesu Christi (koptiškai ⲥⲟⲫⲓⲁ ⲛ̄ⲓ̄ⲥ̄ ⲭ̄ⲥ̄ – „Jėzaus Išmintis“; lotyniškas ir tarptautinis mokslinis pavadinimas Sophia Iesu Christi, Sophia Jesu Christi arba Sophia of Jesus Christ) – vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių vėlyvosios antikos gnostinių traktatų. Jis priklauso setianų–valentiniečių krypčiai ir laikomas vienu iš vadinamųjų „prisikėlimo dialogų“ – žanro, kuriame prisikėlęs Kristus atskleidžia mokiniams slaptą … [Skaityti toliau…]
Saṃyutta Nikāya (pali kalba – „Susietųjų rinkinys“ arba „Teminių mokymų rinkinys“; sanskrito tradicijos atitikmuo – Saṃyukta Āgama) – trečioji iš penkių Theravados budizmo Tipitakos Sutta Pitakos knygų. Tai didžiausias ir vienas esminių Pali kanono tekstų rinkinys: 56 skyriai (vaggos), apie 2 889 sutras – trumpus Budos ir jo mokinių mokymus, išdėstytus pagal temas. Lietuviškai dažniausiai … [Skaityti toliau…]
Finikiečiai garbino daug dievų – jų tikėjimas buvo klasikinis Kanaano politeizmas, labai panašus į kaimynų: izraelitų prieš Jahvę, ugaritiečių ar vėliau kartaginiečių. Jie neturėjo vieno švento rašto kaip Biblijos, tad daug žinių ateina iš archeologijos, graikų ir romėnų autorių bei Biblijos poleminių tekstų. Dievai buvo susiję su gamta, vaisingumu, jūra ir mirtimi – finikiečiams, jūrų … [Skaityti toliau…]