Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia

Žarėnuose bažnyčia greičiausiai statyta XVI a., kadangi Tarkvinijaus Pekulo vizitacijoje 1579 m. rašoma, kad Žarėnų bažnyčią aptarnavo Varnių klebonas M. Goslickis, ji buvo Varnių filija, pamokslai sakomi kas antrą sekmadienį. Ji XVI a. pabaigoje buvo apleista, neturėjo kunigo. 1626 m. įkurta parapija, jai skirta 30 valakų žemės, valdovas Zigmantas Vaza paskyrė bažnyčiai 30 valakų beneficiją. … [Skaityti toliau…]

Viekšnalių Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčia

Gelsodės kaimo valstiečiai 1911 m. kapinėms dovanojo žemės, o Beibelio užuežio gyventojas P. Paulauskas – sklypą bažnyčiai. 1912 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ji buvo Luokės parapijos filija.

Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia

1597 m. minima Radviliškio katalikų bažnyčia ir parapinė mokykla. 1619 m. įsteigta parapija. Ji miestelyje gavo sklypą mokyklai ir klebonijai statyti, prieglaudai kurti. Kunigas K. Ausėnas su parapijiečiais 1769 m. pastatė naują medinę bažnyčią. Ją 1789 m. konsekravo pavyskupis Adomas Koscia. 1868 m. bažnyčia sudegė. Klebono Juozapo Bortkevičiaus rūpesčiu 1870 m. atstatyta. Ji buvo kryžminio … [Skaityti toliau…]

Spirakių Švč. Trejybės bažnyčia

Spirakių dvaro savininkas Antanas Liutikas 1790 m. pastatė koplyčią. Kitas savininkas Antanas Rimkevičius 1840 m. pastatė dabartinę akmenų mūro bažnyčią. Ją 1860 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. 1880 m. pastatyta nauja klebonija. 1926 m. bažnyčia gavo 8 ha žemės. Kunigo Petro Ulecko rūpesčiu 1936 m. išdažytas bažnyčios vidus.

Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Kampiškiuose (buvęs kaimas Nemuno kairiajame krante) ir Šlienavos kaimo kapinėse XVIII a. ir XIX a. antrojoje pusėje stovėjo koplyčios. Nuo 1895 m. Šlienavos koplyčia neminima. Kampiškių koplyčia 1909 m. tapo parapine bažnyčia. Ja rūpinosi kunigas Juozapas Bridžius, Aukštosios Panemunės vikaras. Bažnyčia iš užlieto Kampiškių kaimo į Šlienavą perkelta 1959 m., prieš užtvenkiant Kauno marias.

Rimšės Švč. Trejybės bažnyčia

Iki 1669 m. Feliksas Pacas Rimšėje pastatė koplyčią. 1747 m. pastatyta bažnyčia. Nuo 1749 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Senosios bažnyčios vietoje 1803 m. pastatyta nauja medinė. 1862–1863 m. veikė parapinė mokykla. 1896 m. leista pristatyti zakristiją ir priebažnytį su medinėmis kolonomis. 1925 m. įkurta parapija. Lenkijos okupacijos metais Rimšėje veikė „Ryto" draugijos, Šv. Kazimiero … [Skaityti toliau…]

Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia

Buivydžiai 1673–1782 m. priklausė Mikališkių reguliariesiems atgailos kanauninkams. Vienuoliai čia pasistatė koplyčią ir joje laikė pamaldas. Nuo 1744 m. rašytos krikšto metrikų knygos. 1787 m. minima sena medinė, kiauru stogu, supuvusiais sienojais bažnyčia. Vilniaus maršalka Stanislovas Mykolas Radžiševskis apie 1790 m. pastatė medinę aštuoniakampę bažnyčią; įsteigta parapija. 1827 m. visi Buivydžių parapijos gyventojai kalbėjo lietuviškai, … [Skaityti toliau…]

Alksnėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Alksnėnai 1673 m. paskirti Virbalio dominikonų vienuolynui. 1867 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji minima ir 1784 m. Koplyčioje 1906 m. buvo ketveri atlaidai per metus. 1918 m. pradėta statyti klebonija. 1921 m. įkurta parapija. Jai iš Alksnėnų dvaro duota 9 ha žemės. Klebonas G. Citavičius su parapijiečiais koplyčią padidino; ji tapo bažnyčia. 1925 m. įsteigta … [Skaityti toliau…]

Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Pirmoji Daugailių bažnyčia pastatyta iki 1685 m. (nuo tada pradėtos rašyti metrikų knygos). 1744 m. bažnyčia buvo Dusetų filija (pastatyta piliakalnyje). Ją aptarnavo vienuolis pranciškonas. Bažnyčia 1766 m. atstatyta. Į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. 1852 m. pastatyta nauja. Dusetų klebono Antano Rumševičiaus rūpesčiu 1883 m. bažnyčia perstatyta ir padidinta (miško medžiagos paaukojo Adomas Kviklys). … [Skaityti toliau…]

Panevėžio Švč. Trejybės (Marijonų) bažnyčia

1727 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Kristupas Belozaras ir Bernatonių seniūnas Kristupas Domaskis su žmona Konstancija įkurdino pijorų vienuolius, dovanojo jiems Pauslavo dvarą su 6 kaimais ir įpareigojo įsteigti ir išlaikyti gimnaziją. 1727–1728 m. pastatyta medinė bažnyčia, vienuolynas ir mokykla. 1741 m. pijorai dar gavo Daumėnų dvarą su 6 kaimais; 1743 m. skirta daugiau žemių. 1790 … [Skaityti toliau…]