Juodoji istorija, nepatogios istorijos, erezijos, pranašystės, teologiniai paradoksai ir grimuarai. Netradicinė literatūra.
Tomo darbai (Acts of Thomas, Acta Thomae) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifas, pasakojantis apie apaštalo Tomo misiją Indijoje. Kūrinys nėra kanoninis, tačiau turėjo reikšmės Sirijos ir Indijos krikščionių bendruomenėms. Tekste pateikiami Tomo kelionių epizodai, mokymas, žmonių atsivertimai ir jo mirtis kaip tikėjimo liudijimas. Pasakojimas jungia kelionės motyvus, dialogus, pamokymus ir stebuklų aprašymus, todėl kūrinys laikomas romaninės … [Skaityti toliau…]
Senovės žydų (o vėliau ankstyvųjų krikščionių plačiai naudotas) religinis kūrinys, žinomas lietuvišku pavadinimu „Ezekielio apokrifas“ (originalus graikiškas pavadinimas – Apokryphon Iezekiel, lotyniškas – Apocryphon Ezechielis). Nors kūrinys tradiciškai priskiriamas Senojo Testamento pranašui Ezekieliui, tikrasis jo autorius yra nežinomas. Manoma, kad šis tekstas buvo parašytas laikotarpiu tarp I a. pr. m. e. pabaigos ir I a. … [Skaityti toliau…]
Senovės žydų apokrifinis (nekanoninis) religinis kūrinys, žinomas lietuvišku pavadinimu „Mozės ėmimas į dangų“ (kartais dar vadinamas „Mozės testamentas“, originalus lotyniškas pavadinimas – Assumptio Moysis). Tai pseudepigrafinis veikalas – nors tekstas parašytas pirmuoju asmeniu, tarsi paties Mozės vardu jam atsisveikinant su gyvenimu ir perduodant vadovavimą Jozuai (Nūno sūnui), iš tikrųjų jį parašė nežinomas žydų autorius (greičiausiai … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas – tai apokrifinis Naujojo Testamento raštas, vadinamas „Šventojo apaštalo Tado aktai“ (angl. Acts of the Holy Apostle Thaddæus). Kūrinio autorius yra nežinomas (anoniminis), o jis priskiriamas ankstyvosios krikščionybės apokrifinei literatūrai. Į anglų kalbą šį tekstą išvertė Alexander Walker, jis publikuojamas garsiajame ankstyvosios krikščionybės tekstų rinkinyje „Priešnikėjiniai tėvai“ (Ante-Nicene Fathers, Vol. VIII, Apocrypha of … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
Petro aktai su Simonu (Actus Petri cum Simone) – apokrifinis ankstyvosios krikščionybės tekstas, kuris, manoma, buvo sukurtas II–IV a. Kūrinys išliko lotyniškai Codex Vercellensis rankraštyje (IV a. pabaiga), tačiau tikėtina, kad originalus tekstas buvo sukurtas ankstyvojoje krikščionių bendruomenėje. Pasakojimas seka apaštalo Petro gyvenimą po Kristaus prisikėlimo, jo mokymus ir susidūrimus su gnostiniu Simonu Magu, pabrėžiant … [Skaityti toliau…]
„Jėzaus sekmadienio laiškas“ (arba tiesiog „Dangiškasis laiškas“) (angl. Jesus’ Sunday Letter / Letter from Heaven, gr. Επιστολή του Κυρίου ημών Ιησού Χριστού) yra vienas įdomiausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškosios apokrifinės literatūros fenomenų. Tai pseudepigrafinis tekstas – laiškas, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas paties Jėzaus Kristaus (arba Dievo Tėvo) ir stebuklingai nuleistas iš dangaus į žemę. … [Skaityti toliau…]
„Zorobabelio knyga“ (angl. Sefer Zerubbabel, hebrajų k. ספר זרובבל) – tai viduramžių žydų apokaliptinis pasaulio pabaigos vizijų tekstas, padaręs didelę įtaką tolesnei žydų eschatologinės minties raidai. Kūrinys išliko įvairiose rankraštinėse ir spausdintose redakcijose (pirmą kartą išleistas 1519 m. Konstantinopolyje, vėliau tyrinėtas ir publikuotas tokių mokslininkų kaip A. Jellinekas, I. Lévi, S. A. Wertheimeris). Dauguma šiuolaikinių … [Skaityti toliau…]
„Stepono apreiškimas“ (angl. The Revelation of Stephen, lot. Revelatio Stephani) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis pasakojimas, priskiriamas prie vadinamųjų Naujojo Testamento apokrifų, tačiau neturintis jokio ryšio su kanonine tradicija. Tekstas išliko daugiausia slavų ir lotynų rankraščiuose, o į Vakarų mokslinę apyvartą pateko per M. R. James 1924 m. leidimą. Jau ankstyvaisiais amžiais šis kūrinys buvo smerkiamas: … [Skaityti toliau…]
„Apokalipsė pagal Tomą“ arba „Tomo apokalipsė“ (angl. Apocalypse of Thomas, lot. Revelatio Thomae) yra ankstyvosios krikščionybės apokrifinis tekstas, priklausantis Naujojo Testamento apokrifų apokalipsių grupei. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių kūrinių, priskiriamų apaštalui Tomui, nors pats tekstas autoriaus neįvardija, o ankstyvoji Bažnyčia jį laikė neautentišku. Kūrinys išliko daugiausia lotyniškuose rankraščiuose, tačiau mokslininkai mano, kad originalas galėjo … [Skaityti toliau…]
Chaldėjų orakulai (gr. Logia Chaldaika, lot. Oracula Chaldaica, angl. The Chaldean Oracles, istoriškai taip pat žinomi kaip Zoroastro orakulai) yra vienas svarbiausių vėlyvosios Antikos religinių ir filosofinių tekstų rinkinių, turėjusių didelę įtaką neoplatonizmo tradicijai. Šis kūrinys atsirado II amžiuje po Kristaus Romos imperijos laikotarpiu ir buvo laikomas autoritetingu šaltiniu tiems filosofams, kurie siekė suderinti graikų … [Skaityti toliau…]
Bevardis Briuso kodekso traktatas (The Untitled Text in the Bruce Codex) yra vienas įdomiausių gnostinių kūrinių, išlikusių koptiškai, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto III amžiuje. Šis traktatas yra dalis vadinamojo Briuso kodekso, kurį XVIII a. Egipte, netoli Medinet Habu, įsigijo škotų keliautojas James Bruce. Iki Nag Hamadi bibliotekos atradimo 1945 … [Skaityti toliau…]