Jonas ir Marija (Lopacinskaitė) Rostovskiai 1664 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji minima 1669 m. Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose. Nuo 1777 m. minima parapinė mokykla. Bažnyčioje 1782–1852 m. pamokslai sakyti lietuvių ir lenkų kalbomis (vėliau tik lenkiškai). 1817 m. bažnyčia sudegė. Klebonas Mikas Kazlauskas su parapijiečiais 1830 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ji 1849 m. drauge … [Skaityti toliau…]
Raudondvaryje 1785 m. pastatyta medinė koplyčia. Ji 1795 m. tapo Vilkijos parapijos filija. Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius 1851 m. skyrė bažnyčiai 33 ha žemės ir įsipareigojo kunigui kasmet mokėti po 600 rublių. 1852 m. įkurta parapija. Pagal italų architekto Lauryno Cezario Anikinio projektą 1852–1856 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, 1861 m. – mūrinė klebonija. Bažnyčią 1857 … [Skaityti toliau…]
Kaune XVI a. viduryje įsikūrė vienuolės bernardinės. Jos įsigijo medinį vienuolyną. Jį 1595 m. iškeitė į mūrinį. Kauno maršalka (vėliau tapęs Minsko vaivada) Aleksandras Masalskis nupirko ir dovanojo bernardinėms naujų valdų. Miesto gaisras 1624 m. nuniokojo pastatus. Jie neatstatinėti, o visa teritorija planuota iš naujo. 1625–1634 m. išmūryta bažnyčia ir vienuolynas (fundavo A. Masalskis). Į … [Skaityti toliau…]
1631 m. karališkasis sekretorius Dominykas Norkevičius į Kauną pasikvietė dominikonų ordiną, kuriems užrašė savo namus Didžiojoje (dab. Vilniaus) gatvėje. 1641 m. dominikonai formaliai įsikūrė Kaune. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti apie 1678 m., tada dar miesto pakraštyje, erdviame 5,5 ha sklype. Statyba truko keliolika metų. 1682 m. uždengtas čerpių stogas. 1682–1690 m. vyko užbaigimo … [Skaityti toliau…]
Bažnyčia pastatyta 1753 m. Kalviuose 1773 m. gyveno kunigas dominikonas, vėliau dvasininkai atvažiuodavo iš Jiezno. 1792 m. bažnyčia sudegė. Tomo Vavžeckio ir jo žmonos Juzefos rūpesčiu 1800–1806 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Po 1870 m. gaisro atstatyta, įrengti 3 altoriai. Kunigas Feliksas Žukas pamokslus sakė lietuviškai, tačiau jam mirus, 1890–1896 m. bažnyčioje lietuviškų pamaldų nebuvo. … [Skaityti toliau…]
Apie 1777 m. pastatyta kapų koplyčia. Žukančių kapinėse vyskupas 1861 m. leido vietoj senosios pastatyti naują mūrinę koplyčią. 1938 m. ji vadinama bažnyčia; įrengta sakykla, atnaujintas altorius, padaryta nauja klausykla.
Leipalingio dvaras 1508 m. paskirtas stačiatikiui Jonui Sapiegai. Jis pastatė cerkvę. Apie 1570 m. ji sudegė, buvo atstatyta. Minima dar 1616 m. Vėliau sunyko. Povilo Sapiegos (mirusio 1570 m.) sūnūs perėjo į katalikybę ir iki 1611 m. pastatė bažnyčią. 1611 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Gal apie 1655 m. bažnyčia sudegė, nes 1674 m. minima … [Skaityti toliau…]
Punios seniūnui Aleksandrui Korvinui Gosievskiui 1623 m. leista statyti bažnyčią. Jai skirti 8 valakai žemės. 1674 m. minima neseniai pastatyta bažnyčia. Metrikų knygos rašytos nuo 1699 m. (1719–1728 m. įrašų nėra, manoma, kad dėl maro epidemijos). Apie 1744 m. pastatyta nauja medinė. Neprižiūrima, apgriuvusi bažnyčia 1837 m. uždaryta, vėliau ir nugriauta. Pramezio dvaro savininkas Protas … [Skaityti toliau…]
Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1636 m. Antrąją 1680 m. pastatė M. Bergas. Jai dovanotas valakas žemės. Iš Šakynos seniūnijos klebonas gaudavo pinigų ir pyliavą. 1789–1790 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Statyba vykdė ir rūpinosi savamoksliai Livonijos garbės kanauninkas klebonas J. Varanavičius (žmonių vadintas Varnu) ir valstietis Žvirblis. Jie pasistatė plytinę, degė plytas, rinko laukuose akmenis ir … [Skaityti toliau…]
Vienas iš kunigaikščių Giedraičių 1712 m. Avilių kapinėse pastatė medinę koplyčią, kuri priklausė Dusetų parapijai. 1744 m. ją aptarnavo čia apsigyvenę vienuoliai pijorai. 1794 m. Aviliai priskirti Antazavės parapijai. Vincentas Belikovičius 1815 m. prašė Vilniaus vyskupo leisti Aviliuose laikyti pamaldas (koplyčią jis suremontavęs). Kunigas L. Misevičius, gavęs iš Vencavų dvarininkų Kruvičių paramos, 1875 m. koplyčią … [Skaityti toliau…]