Aukojimas Biblijoje yra pagrindinė tema, rodanti žmogaus santykį su Dievu, atgailą, dėkingumą ir pašventimą. Nuo gyvūnų, tokių kaip avys, balandžiai ar jaučiai, iki retų ir prieštaringų vaikų aukojimo atvejų, aukos turėjo įvairias formas ir tikslus. Mozės Įstatymas detaliai reglamentavo aukojimo tvarką, nurodydamas, kaip, kada ir kodėl aukoti, tačiau aukos egzistavo ir iki Įstatymo, kaip matyti … [Skaityti toliau…]
Šiame sąraše pateikiami vardai, kurių reikšmės tiesiogiai siejasi su Dievu, atspindėdami dieviškąją prigimtį, malonę ar tarnystę. Dauguma jų kilę iš hebrajiškos tradicijos, kur Jahvės vardas (Yāh) ar žodis „Dievas“ (El, Elohim) yra neatsiejama vardo dalis, pavyzdžiui, Zacharijas („Dievas prisimena“) ar Emanuelis („Dievas su mumis“). Taip pat įtraukti graikiškos kilmės vardai, tokie kaip Teodoras („Dievo dovana“), … [Skaityti toliau…]
Skaičiai religijose – tai ne vien matematiniai ženklai, bet slapti raktai į pasaulio tvarką, dieviškus dėsnius ir žmogaus dvasinę kelionę. Nuo Biblijos iki Vedų, nuo kabalos iki islamo maldų – kiekvienas skaičius turi savo svorį, savo ritmą ir savo vietą šventame pasakojime. Jie atsiranda neatsitiktinai: dvylika apaštalų, septynios dienos, keturiasdešimt pasninko dienų, šimtas aštuoni malos … [Skaityti toliau…]
Malda yra viena iš seniausių ir universaliausių žmogaus praktikų, keliančių klausimų tiek tikintiesiems, tiek skeptikams. Kodėl meldžiamės? Ar Dievui reikia mūsų maldų? Ar religinės praktikos, tokios kaip pasninkas ar celibatas, yra būtinos, ar jos tik sustiprina žmogaus ryšį su Dievu? 1. Malda – ne Dievui, o žmogui Krikščioniškoji teologija teigia, kad Dievas, būdamas tobulas ir … [Skaityti toliau…]
KatalikybėŽodis kilęs iš graikiško katholikós, reiškiančio „visuotinis“ arba „bendras“. Lietuviškai vartojamas kaip apibūdinimas Romos katalikų tikėjimui, kuriam vadovauja popiežius. Kitomis kalbomis: anglų – Catholicism, lotynų – Catholica religio, rusų – католицизм. Katalikybė ilgus šimtmečius formavo Europos kultūrą, teisę, švietimą ir meną, todėl žodis dažnai siejamas ne tik su religija, bet ir su plačia civilizacijos tradicija. … [Skaityti toliau…]
Šventasis Raštas žydų, katalikų ir stačiatikių tradicijose yra pagrindinis tikėjimo šaltinis, tačiau kanonų sudėtis ir jų ribos skiriasi. Kasdienėje kalboje galima sakyti ir „žydų Biblija“, nes žmonės supranta, apie ką kalbama, tačiau tiksliai žydų tradicijoje šis rinkinys vadinamas Tanachu, o ne Biblija. Tuo tarpu katalikai ir stačiatikiai savo Šventąjį Raštą iš tiesų vadina Biblija, todėl … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikinis pasaulis mus nuolatos atakuoja triukšmu: pranešimai telefone, darbai, skubėjimas ir nesibaigiantis minčių srautas galvoje. Žmonės ieško būdų sustoti, todėl meditacija tapo itin populiari. Tačiau išgirdę žodį „meditacija“, daugelis pirmiausia pagalvoja apie Rytų praktikas, kojų sukryžiavimą ir bandymą „ištuštinti“ protą. Krikščioniška meditacija (Meditatio Christiana) veikia visiškai kitaip. Tai bandymas „užpildyti“ save kitu asmeniu – Dievu. … [Skaityti toliau…]
Santuokos sandora (foedus matrimoniale) yra teisinis bei dvasinis ryšys, kuriuo vyras ir moteris laisva valia susitaria kurti šeimą. Tai nėra tik moralinis įsipareigojimas ar paprastas pažadas, bet aiškiai apibrėžta sąjunga, sukelianti civilines ir religines pasekmes. Bažnyčios mokyme sandora suprantama kaip abipusis sutikimas, kuriuo du asmenys negrįžtamai įsipareigoja bendram gyvenimui, ištikimybei bei tarpusavio gerovei. Šis sutikimas … [Skaityti toliau…]
Kongregacija (lot. congregatio, it. congregazione) yra terminas, turintis kelias reikšmes Katalikų Bažnyčios kontekste. Viena vertus, tai yra administracinė institucija, kuri anksčiau buvo viena iš pagrindinių Romos Kurijos dikasterijų, padedančių popiežiui vykdyti jo apaštališkąją misiją. Kita vertus, kongregacija gali reikšti katalikų vienuoliją – bendruomenę, kurios nariai duoda paprastus (lot. vota simplicia, it. voti semplici) įžadus ir … [Skaityti toliau…]
Adventistai yra viena iš protestantizmo atšakų, kuri išsiskiria savo pabrėžtu tikėjimu į greitą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Šios religinės bendruomenės šaknys siekia XIX a., kai Viljamas Miuleris (1782–1849), buvęs baptistų pamokslininkas JAV, pradėjo skelbti pranašystes apie Kristaus sugrįžimą. Miuleris atliko intensyvų Biblijos tyrinėjimą ir 1844 metus nurodė kaip Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo datą, remdamasis Danieliaus … [Skaityti toliau…]
Budizmas nėra tiesiog religija įprasta vakarietiška prasme – jame nėra aukščiausiojo sutvėrėjo, kurio reikėtų bijoti ar prašyti malonės. Tai veikiau filosofinė-psichologinė sistema, gyvenimo būdas ir „proto mokslas“, atsiradęs Šiaurės Indijoje daugiau nei prieš 2500 metų. Šios sistemos tikslas yra itin praktiškas: suprasti žmogaus nepasitenkinimo bei kančios prigimtį ir rasti būdą, kaip ją visiškai išspręsti. Budizmo … [Skaityti toliau…]
Terminas „liuteronybė“ kilęs iš vardo Martynas Liuteris (lot. Martinus Lutherus) – vokiečių teologo, vieno svarbiausių Reformacijos judėjimo veikėjų XVI a. Žodis „liuteronai“ pradžioje buvo naudojamas kaip pravardė Liuterio šalininkams, tačiau vėliau tapo oficialiu pavadinimu protestantų judėjimui, kurio pagrindus suformavo būtent jis. Liuteronybė – tai viena iš pagrindinių protestantizmo krypčių, dar kitaip vadinama evangelikų liuteronų tikėjimu. … [Skaityti toliau…]