Šiame skyriuje pristatomos šventos vietos, gamtos objektai, tikėjimui svarbūs miestai.
Jeruzalės Šventykla, hebrajiškai vadinama Beit HaMikdash, judaizme užima unikalią vietą. Tai nebuvo tiesiog dar viena kulto vieta, o vienintelė žemėje pripažinta erdvė, kurioje, pasak tikėjimo, apsireikšdavo tiesioginė Dievo šlovė. Ši šventovė tapo žydų tautos religinės, politinės ir tautinės tapatybės ašimi, kurios reikšmė neišblėso net praėjus tūkstantmečiams po jos sunaikinimo. Pirmoji Šventykla, dar vadinama Saliamono šventykla, … [Skaityti toliau…]
Panteonas (Pantheon) – tai architektūros ir inžinerijos stebuklas, stovintis Romos centre, Marsas lauke. Šis pavadinimas, kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio πάνθεον (pántheon), yra sudarytas iš dviejų dalių: πᾶν (pân) – „viskas“ arba „visi“, ir θεός (theós) – „dievas“. Pažodžiui tai reiškia „visų dievų vietą“. Nors terminas pradėtas naudoti Graikijoje apibūdinti visą dievų hierarchiją, būtent … [Skaityti toliau…]
Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]
Gėbekli Tepė (Göbekli Tepe) yra vienas seniausių žinomų žmonijos sukurtų priešistorinių akmeninių kompleksų, datuojamas maždaug 9600–8000 m. pr. Kr. Tai nėra pastatas ar gyvenvietė – tai iš didelių T formos kalkakmenio monolitų sudarytos apskritos ir ovalios ritualinės aikštelės, išdėstytos ant nedidelės kalvos dabartinės pietryčių Turkijos regione. Ilgą laiką manyta, kad ši kalva yra natūrali, tačiau … [Skaityti toliau…]
Tai viena jautriausių ir mistiškiausių krikščioniškojo pasaulio vietų, kurioje tikėjimas tampa fiziškai apčiuopiamas. Šventieji laiptai (Scala Sancta) nėra tiesiog architektūrinis elementas – tai relikvija, kurią maldininkai įveikia ne kojomis, o keliais, taip atkurdami paskutiniuosius Jėzaus Kristaus žingsnius prieš jo teismą. Pasak krikščioniškosios tradicijos, šie 28 balto marmuro laiptai kadaise vedė į Poncijaus Piloto pretorijų Jeruzalėje. … [Skaityti toliau…]
Žvelgiant į šiuolaikinės Romos žemėlapį, Lateranas (Laterano) yra istorinė vietovė pietrytinėje senojo miesto dalyje, esanti netoli Aureliano sienos. Tai nėra tiesiog vienas pastatas; tai ištisas urbanistinis ansamblis, šiandien geriausiai atpažįstamas kaip San Giovanni rajonas. Geografiškai ši vieta yra maždaug už 5 kilometrų į rytus nuo Vatikano, tačiau politiškai – tai viena svarbiausių pasaulio vietų. Nors … [Skaityti toliau…]
Aja Sofija (Hagia Sophia), kurios pavadinimas graikiškai reiškia „Šventoji Išmintis“, stovi Stambule, Turkijoje. Dabartinį pastatą 537 m. e. m. užbaigė Bizantijos imperatorius Justinianas I. Pasak legendos, įžengęs į vidų imperatorius sušuko: „Saliamonai, aš tave pranokau!“, turėdamas omenyje Biblijinę Jeruzalės šventyklą. Tai buvo architektūrinė revoliucija: tūkstantį metų tai buvo didžiausia krikščionių šventovė pasaulyje, kol 1453 m. … [Skaityti toliau…]
Lotoso šventykla (Lotus Temple), oficialiai vadinama Bahajų maldos namais, stovi Naujajame Delyje, Indijoje. 1986 metais baigta statyti šventovė yra skirta bahajų tikėjimui, kurio pagrindinis principas – visų religijų ir žmonių vienybė. Nors ji priklauso šiai jaunai religijai, šventykla yra atvira visiems: čia nėra jokių dievybių skulptūrų, altorių ar religinių hierarchų. Tai erdvė, skirta tyliai meditacijai, … [Skaityti toliau…]
Borobuduras (Borobudur) – tai IX a. architektūros stebuklas, stūksantis centrinėje Javos saloje, Indonezijoje, apsuptas vešlių džiunglių ir tolumoje dūmuojančių ugnikalnių. Jį pastatė Šailendrų dinastijos valdovai, tačiau, žlugus budistų įtakai Javoje ir salas padengus ugnikalnių pelenams, šventykla šimtmečiams buvo užmiršta ir praryta džiunglių. Tik 1814 metais ji buvo vėl atrasta, o vėliau, padedant UNESCO, kruopščiai restauruota. … [Skaityti toliau…]
Kailasos šventykla (Kailasa Mandir) yra 16-oji Eloros olų komplekso (Maharaštros valstija, Indija) dalis. VIII a. ją užsakė Raštrakutų dinastijos valdovas Krišna I, norėdamas sukurti žemiškąją Kailaso kalno – šventosios dievo Šivos buveinės Himalajuose – kopiją. Statybos procesas buvo visiškai priešingas įprastam: darbininkai ne mūrijo sienas į viršų, o pradėjo nuo uolos viršūnės ir skobė žemyn, … [Skaityti toliau…]
Meidži šventovė (Meiji Jingu) – tai svarbiausia Japonijos šintoizmo šventovė, dedikuota imperatoriui Meidži ir jo žmonai imperatorienei Šoken. Pastatyta 1920 metais, ši vieta simbolizuoja pagarbą valdovui, kurio valdymo laikotarpiu (1867–1912 m.) Japonija patyrė radikalias reformas ir virto pasauline galybe. Nors Antrojo pasaulinio karo metais originalūs pastatai buvo sugriauti, 1958 metais jie buvo atstatyti naudojant tradicines … [Skaityti toliau…]
Potalos rūmai (Potala Podrang) – tai monumentalus Tibeto budizmo ir valstybingumo simbolis, stūksantis ant Raudonosios kalvos (Marpo Ri) Lhasos slėnyje, maždaug 3 700 metrų aukštyje. Pavadinimas kilo nuo mitinio Potalakos kalno – budistų gailestingumo dievybės Avalokitešvaros buveinės, kurios žemiškuoju įsikūnijimu laikomas kiekvienas Dalai Lama. Nors pirmieji įtvirtinimai čia atsirado dar VII a., dabartinį, visą pasaulį … [Skaityti toliau…]