Melkartas (finikiečių kalba Milkart – „miesto karalius“) – vienas svarbiausių finikiečių dievų, ypač garbintas Tyre, didžiausiame Finikijos mieste. Jis buvo laikomas miesto globėju, jūros keliautojų saugotoju, mirties ir prisikėlimo simboliu. Graikai jį tapatino su Herakliu – abu stipruoliai, keliautojai, nugalėtojai pabaisų. Romėnai perėmė kaip Herkulį. Melkartas – finikiečių kultūros veidas: prekybos, kolonijų kūrimo ir kovos už būvį simbolis.
Finikiečiai vaizduodavo jį kaip raumeningą vyrą su liūto kailiu (kaip Heraklį), lazda ir lanku. Dažnai – su ragais, rodančiais dievišką galią. Jo šventykla Tyre buvo legendinė: dvi didžiulės kolonos iš gryno aukso ir smaragdo, minima net Biblijoje (1 Karalių 7:15–22) kaip įkvėpimas Saliamono šventyklai Jeruzalėje.
Mitai ir garbintas būdas
Melkartas siejamas su saulės kelione: kasmet „miršta“ ir prisikelia – tai atkartodavo ritualai Tyre. Kasmetinis festivalis Egersis („pabudimas“) – degindavo jo atvaizdą, paskui „prikeldavo“. Tai priminė Baalio mirtį ir prisikėlimą – finikiečių dievai dažnai turėjo tokius ciklus, susijusius su gamta.
Jis buvo Heraklio prototipas: 12 darbų mitas galėjo kilti iš finikiečių pasakojimų apie Melkartą, keliaujantį iki Gibraltaro (ten stovi „Melkarto stulpai“ – Heraklio stulpai). Finikiečiai platino jo kultą kolonijose: Kartaginoje, Maltoje, Sardinijoje, Ispanijoje (Gadese – Kadisas – buvo didžiausia Melkarto šventykla už Finikijos).
Aukos – prabangios: aukso, sidabro, gyvulių. Kartais – žmonėmis (ginčytina, bet romėnai kaltino finikiečius vaikų aukomis Melkartui-Baalui). Šventyklose stovėjo šventi akmenys (baetylai) ir liūtai – jo simboliai.
Ryšys su Biblijos pasauliu
Biblijoje Melkartas neminimas vardu, bet Tyro karalius Hiramas (1 Karalių 5) siuntė kedro medieną Saliamonui – abu karaliai garbino Melkartą ir Jahvę kaip sąjungininkai. Izraelio karalienė Jezabelė (finikietė iš Tyro) atsivežė Melkarto kultą į Izraelį – pranašas Elijas kovojo su jo žyniais ant Karmelio kalno (1 Karalių 18). Ten Elijas iššaukė Baalio (Melkarto atitikmens) žynius – ugnis iš dangaus sudegino Jahvės auką, ne Baalo.
Po Aleksandro Didžiojo užkariavimo (332 m. pr. Kr.) Melkartas susiliejo su Herakliu. Romėnai Tyro šventykloje garbino Herkulį. Arabai VII a. atnešė islamą – pagoniškos šventyklos sunaikintos. Šiandien Tyre (Libanas) – UNESCO paveldas, bet Melkarto šventyklos likučiai po žeme.