„Ars Notoria“ arba „The Notory Art” – tai penktoji ir seniausia „Lesser Key of Solomon“ dalis, dažnai vadinama „Žinių menas“ arba „Užrašų menas“. Ji išsiskiria iš kitų Saliamono maginių traktatų tuo, kad čia nėra demonų ar dvasinių kvietimų įprasta prasme. Vietoje to pateikiamos maldos, lotyniški ir hebrajiški užkalbėjimai bei mistinės diagramos (notae), kurių tikslas – … [Skaityti toliau…]
„Ars Theurgia“ (lot. Teurgijos menas) – tai antrasis „Lesser Key of Solomon“ (Clavicula Salomonis Regis) rinkinį sudarantis traktatas, tęsiantis „Ars Goetia“ tradiciją, tačiau visiškai kitokios dvasinės krypties. Jei „Goetia“ aprašo žemiškas ir dažnai pavojingas dvasias, tai „Ars Theurgia-Goetia“ kalba apie aukštesnių sferų angelus ir dvasias, kurios valdo oro, keturių pasaulio krypčių ir laikų sritis. Kūrinys … [Skaityti toliau…]
„Ars Goetia“ – tai pirmoji ir garsiausia dalis iš okultinio rinkinio „Lesser Key of Solomon“ („Mažesnysis Saliamono raktas“), sukurto maždaug XVII amžiuje anglų kalba, tačiau remiantis daug senesniais viduramžių ir antikos maginiais šaltiniais. Žodis goetia kilęs iš graikiško γοητεία („užkeikimas“, „raganavimas“), kuris senovėje reiškė ritualinę magiją, lydimą giedojimo, dūmų ir užkalbėjimų. Kūrinys priskiriamas legendiniam karaliui … [Skaityti toliau…]
Atika – tai istorinė Graikijos sritis, išsidėsčiusi pietrytinėje žemyninės šalies dalyje, skalaujama Egėjo jūros. Tai žemė, kurioje gimė Atėnai – miestas, tapęs Vakarų civilizacijos, demokratijos ir filosofijos simboliu. Atika nuo seniausių laikų buvo ne tik geografinis regionas, bet ir dvasinis pasaulio centras, kuriame susiliejo religija, menas, politika ir žmogaus savivokos raida. Geografiškai Atika yra nedidelė, … [Skaityti toliau…]
Lex Cornelia de sicariis et veneficis – vienas svarbiausių senovės Romos baudžiamųjų įstatymų, priimtas 81 m. pr. Kr. diktatoriaus Lucijaus Kornelijaus Sulos valdymo metu. Šis įstatymas žymi lūžį Romos teisėje, nes pirmą kartą suvienijo baudžiamąją atsakomybę už dvi itin pavojingas veiklas – nužudymą (sicarii) ir nuodijimą ar magiškus kenkimus (venefici). Žodis sicarius reiškia „peilininką“ arba … [Skaityti toliau…]
„Arbatel de Magia Veterum“ (liet. „Senovinės magijos menas“, taip pat vadinamas Arbatelis, Arbatel, Apie senovės magiją) – tai renesanso laikų magijos traktatas, pirmą kartą išleistas Bazelyje 1575 metais. Kūrinys parašytas lotynų kalba ir susideda iš aforizmų – septynių septenary (49 aforizmai) – skatinančių magą gyventi šventai, bendrauti su dangaus dvasiomis ir tarnauti Dievui per žinojimą … [Skaityti toliau…]
Jono apokrifas (ApokJn) (The Secret Book of John, The Apocryphon of John), dar vadinamas „Apokrifinė Jono knyga“, „Slaptoji Jono knyga“ arba „Slaptasis Jono apreiškimas“, yra vienas reikšmingiausių gnostinių raštų, išlikusių iš ankstyvosios krikščionybės laikų. Kūrinys parašytas graikų kalba II amžiuje, o iki mūsų dienų išliko keliomis versijomis – dvi ilgos ir dvi trumpos, rastos Nag … [Skaityti toliau…]
Hermio kalba Tatui (lot. Logos pros Ton Huion Tat, dažnai vadinamas ir pagal anglišką tradiciją Discourse of Hermes to Tat) yra antrasis traktatas iš rinkinio Corpus Hermeticum. Šis rinkinys – tai filosofinių ir religinių dialogų serija, priskiriama legendiniam išminčiui Hermesiui Trismegistui, kuris helenistiniame pasaulyje buvo laikomas Egipto dievo Toto ir graikų dievo Hermio sinteze. Tekstai … [Skaityti toliau…]
Poimandras (graikiškai Ποιμάνδρης, lotyniškai Pimander) yra pirmasis ir svarbiausias „Corpus Hermeticum“ traktatas. Tai filosofinis ir mistinis dialogas tarp Hermeso Trismegisto (Ἑρμῆς ὁ Τρισμέγιστος) ir dvasinės būtybės, pasivadinusios Poimandru. Vardo kilmė nėra galutinai paaiškinta: tradiciškai jis siejamas su graikišku junginiu poimēn („piemuo“) ir anēr („žmogus“), todėl aiškinamas kaip „žmonių piemuo“, tačiau dalis tyrėjų, atkreipdami dėmesį į … [Skaityti toliau…]
„Žmogus – mirtingas dievas, o dangiškasis dievas – nemirtingas žmogus“ tai frazė, kilusi iš hermetizmo tradicijos, konkrečiai iš Corpus Hermeticum, priskiriamo legendiniam Hermesui Trismegistui. Ši mintis, randama traktate Asclepius, glaustai išreiškia hermetizmo esmę: žmogaus ir dieviškumo ryšį, pabrėždama, kad žmogus turi dievišką potencialą, o dievas dalijasi žmogiškumu per savo kūrybinę prigimtį. Frazė kalba apie žmogaus … [Skaityti toliau…]
Frazė „Tai, kas apačioje, panašu į tai, kas viršuje, ir tai, kas viršuje, panašu į tai, kas apačioje, kad įvyktų vieno stebuklas“ kilusi iš senovės hermetizmo tradicijos, konkrečiai iš Smaragdo lentelės, priskiriamos Hermesui Trismegistui. Šis tekstas, datuojamas helenistiniu laikotarpiu, apie II–III a. po Kr., buvo alchemikų ir mistikų vadovas. Frazė perteikia mintį, kad mažesni dalykai … [Skaityti toliau…]
Koranas mini pragarą, vadinamą Jahannam, kaip vietą, kur nusidėjėliai kenčia amžinai. Tai ne tik bausmės simbolis, bet ir įspėjimas tikintiesiems, kad vengtų nuodėmių. Pragaras aprašomas kaip ugnies bedugnė su septyniais sluoksniais, kiekvienas skirtas skirtingo sunkumo nusikaltimams. Pagrindinės suros, kur minimas Jahannam, – Al-Muddaththir (74), Al-Waqi’ah (56), Al-Qariah (101), Al-Humazah (104), Al-Furqan (25), Al-Baqara (2) ir … [Skaityti toliau…]