Ars Goetia

„Ars Goetia“ – tai pirmoji ir garsiausia dalis iš okultinio rinkinio „Lesser Key of Solomon“ („Mažesnysis Saliamono raktas“), sukurto maždaug XVII amžiuje anglų kalba, tačiau remiantis daug senesniais viduramžių ir antikos maginiais šaltiniais. Žodis goetia kilęs iš graikiško γοητεία („užkeikimas“, „raganavimas“), kuris senovėje reiškė ritualinę magiją, lydimą giedojimo, dūmų ir užkalbėjimų.

Kūrinys priskiriamas legendiniam karaliui Saliamonui, kurio vardas nuo senų laikų buvo siejamas su gebėjimu valdyti dvasias. Pasakojama, kad Dievas suteikė jam žiedą, leidusį kviesti ir pavergti demonus, jog šie padėtų statyti Jeruzalės šventyklą. „Ars Goetia“ šią legendą išplėtoja į sudėtingą demonologinę sistemą.

Knyga aprašo 72 dvasias (demonus), kuriuos, kaip teigiama, Saliamonas įkalino variniuose induose ir užantspaudavo Dievo Vardu. Kiekviena dvasia turi rangą (karalius, kunigaikštis, markizas, prezidentas ir t. t.), išvaizdą, gebėjimus bei valdomų legionų skaičių. Kai kurie demonai moko menų ir mokslų, kiti atveria paslėptas vietas, pranašauja ateitį ar suteikia valdžią.

Pavyzdžiui:

• Baelis – pirmasis iš 72, karalius, suteikiantis nematomumą;
• Astarothas – didis kunigaikštis, turintis senovės filosofijos žinių;
• Paimonas – vienas garsiausių, mokantis visų mokslų ir menų, valdantis dvasias, dažnai minimas vėlesnėje literatūroje.

Tekstas pateikia ritualų struktūrą: kaip pasiruošti, kaip apsibrėžti apsaugos ratą, kokius Dievo vardus tarti, kokius simbolinius įrankius naudoti – pentaklius, antspaudus, smilkalus, užkalbėjimus. Nors „Ars Goetia“ vartoja krikščioniškus ir hebrajiškus vardus, jos dvasia yra renesansinio okultizmo mišinys – jungiantis kabalą, astrologiją, hermetizmą ir viduramžių maginę praktiką.

Religiniu požiūriu, kūrinys laikomas pavojingu – tiek judaizme, tiek krikščionybėje jis vertinamas kaip dvasinis iškrypimas, nes demonų šaukimas prilygsta nuodėmei. Vis dėlto istoriniu požiūriu „Ars Goetia“ yra vienas pagrindinių šaltinių Vakarų demonologijai, turėjęs didelę įtaką vėlesnei literatūrai – nuo Eliphas Lévi ir Aleisterio Crowley iki šiuolaikinės ezoterikos.

Apimtis – apie 160 puslapių, iš kurių pirmoji trečdalis skirtas bendrosioms magijos taisyklėms, o likusi dalis – detaliems dvasijų aprašams su jų antspaudais (sigilais).

„Ars Goetia“ galima vertinti dviem lygmenimis: kaip istorinį dokumentą apie Europos magijos raidą ir kaip filosofinę alegoriją apie žmogaus proto šešėlius. Kiekviena dvasia simbolizuoja tam tikrą žmogišką aistrą, ydą ar paslėptą galią, kurią galima „pažinti“ arba „pavergti“ – ne išorėje, o savyje.

Citatos

1. „Tegu žmogus, trokštantis žinoti dvasias, būna tyras širdimi ir žodžiu, nes netinkamas įrankis negali sulaikyti šventosios liepsnos.“
– Pabrėžiama, kad dvasinė galia be moralės pavirsta pavojumi pačiam žmogui.

2. „Aš, Saliamonas, gavau iš Dievo žiedą, kuriuo užantspaudavau demonus, kad jie tarnautų teisingumui, o ne blogiui.“
– Saliamono valdžios per Dievo vardą simbolis – magija tik kaip tarnystės priemonė, ne kaip valdžia.

3. „Tas, kuris šaukiasi dvasios be leidimo Dievo, šaukiasi savo paties pražūties.“
– Įspėjimas prieš savavališką ritualų naudojimą, be dvasinės drausmės.

4. „Nė viena dvasia nepaklūsta be Dievo žodžio, nes tik Jis vienas yra visų valdžios šaltinis.“
– Teologinis principas: net okultinėje magijoje pripažįstama aukščiausia dieviškoji galia.

5. „Baelis pasirodo trijose formose – kaip žmogus, katė ir rupūžė – kalba kimiai, tačiau duoda nematomumo dovaną.“
– Tipinis demonologinis aprašymas, jungiantis simbolinį vaizdą su praktiniu pažadu.

6. „Paimonas yra didis karalius, ištikimas Luciferio tarnas, turintis šimtą legijų. Jis moko visų menų ir mokslų, atskleidžia paslėptas tiesas ir suteikia išmintį.“
– Vienas garsiausių demonų, dažnai interpretuojamas kaip žinojimo ir valdžios troškimo alegorija.

7. „Kai kviečiama dvasia, tegu operatorius stovi rate, pažymėtame Dievo vardais, kad nė vienas piktasis nepereitų ribos.“
– Maginis apsaugos principas – ratas kaip sąžinės ir tikėjimo metafora.

8. „Kas pažįsta dvasias, tas turi pažinti save, nes kas viešpatauja kitam, privalo pirma viešpatauti sau.“
– Filosofinis sakinys, dažnai cituojamas kaip Goetijos esmė – savitvarda virš ritualo.

9. „Kai Dievo vardas tariamas su tikėjimu, net pragaras sustingsta tyloje.“
– Senoji mistinė idėja: šventas žodis turi valdžią virš visų būtybių, nes atspindi patį kūrimo garsą.

10. „Ne dvasios pavojingos žmogui, bet jo paties troškimas jas valdyti be išminties.“
– Pabaigos mintis, kurioje „Ars Goetia“ iš tiesų kalba ne apie demonus, o apie žmogaus pasididžiavimą.

72 dvasios

1. Bael – karalius, suteikiantis nematomumą ir gebėjimą išvengti priešų; pasirodo kaip žmogus, katė arba rupūžė.

2. Agares – kunigaikštis, mokantis visas kalbas, skatinantis judėjimą ir džiaugsmą, tačiau galintis sukelti žemės drebėjimus.

3. Vassago – dvasia, kuri išpranašauja ateitį ir atranda prarastus daiktus, laikoma geranoriška.

4. Gamigin – markizas, kalbantis apie mirusiųjų sielas ir jų būsenas, atsiskleidžiantis kaip žirgas su raiteliu.

5. Marbas (arba Barbas) – prezidentas, atskleidžiantis paslėptas ligas ir suteikiantis išmintį gydymui bei mechaniniams menams.

6. Valefar – kunigaikštis, saugantis nuo suėmimo ir skatinantis lojalumą net tarp vagių.

7. Amon – markizas, kuris sutaiko prieštaraujančius žmones ir atskleidžia praeitį bei ateitį; dažnai vaizduojamas kaip vilkas su varnos galva.

8. Barbatos – kunigaikštis, valdantis paukščius ir gyvūnus, mokantis dorybių kalbos bei suteikiantis sąjungininkų palankumą.

9. Paimonas – karalius, pavaldus Luciferio hierarchijai; moko visų menų, mokslo ir filosofijos, ir suteikia dvasinę galią.

10. Buer – dvasia, mokanti logikos, moralės ir žolinių gydymo menų, padedanti tiems, kurie ieško žinojimo.

11. Gusion – didis hercogas, atskleidžiantis praeitį, dabartį ir ateitį, ir sutaikantis priešus.

12. Sitri – kunigaikštis, kuris sužadina meilę ir aistrą, bet taip pat atskleidžia paslaptis; pasirodo pusiau žmogumi, pusiau panteru.

13. Beleth – karalius, kurio balsas skamba kaip trimitai; valdo meilės jausmus ir emocinį ryšį tarp žmonių.

14. Leraje – markizas, sukeliantis karus, tačiau galintis ir gydyti žaizdas, padarytas strėlėmis ar ginklais.

15. Eligos (Eligor) – kunigaikštis, kuris atskleidžia ateities kovas ir suteikia kariams garbę bei sėkmę.

16. Zepar – kunigaikštis, sukeliantis meilę tarp vyrų ir moterų, bet kartais atnešantis nevaisingumą.

17. Botis – prezidentas, kuris kalba apie praeitį ir ateitį, sutaiko priešus ir suteikia dvasinę drąsą.

18. Bathin – kunigaikštis, pažįstantis žolelių ir brangakmenių paslaptis, bei gebantis akimirksniu perkelti žmones per tolimas vietas.

19. Sallos (arba Saleos) – kunigaikštis, pasirodantis kaip raitelis ant krokodilo, skleidžiantis švelnią meilę ir susitaikymą.

20. Purson – didis karalius, kuris rodo paslėptus lobius ir pasakoja praeities bei ateities paslaptis, pasirodydamas su trimitais skambančiojo liūto veidu.

21. Marax (arba Foraii) – grafas ir prezidentas, mokantis astronomijos, logikos ir visų dorybių, taip pat suteikiantis apsaugą nuo apgavysčių.

22. Ipos – kunigaikštis, turintis liūto galvą ir kiškio uodegą, žinantis praeitį ir ateitį bei suteikiantis žmogui drąsą ir pagarbą.

23. Aim (arba Aym) – kunigaikštis, valdytojas ugnies, kuris gali deginti miestus ir suteikti išmintį bei kūrybinę energiją.

24. Naberius (arba Cerberus) – markizas, kalbantis visomis kalbomis, atgaivinantis prarastus talentus ir padedantis susigrąžinti reputaciją.

25. Glasya-Labolas – prezidentas, kuris suteikia žinias apie meną ir mokslą, bet taip pat sukelia kraujo praliejimą; moko matyti ateities įvykius.

26. Bune (arba Bimé) – didis kunigaikštis, valdantis mirusiųjų dvasias, galintis praturtinti žmogų ir suteikti išmintingą kalbą.

27. Ronové – markizas, mokantis kalbų, retorikos ir dvasinės ištvermės; suteikia pagarbą iš išmintingų žmonių.

28. Berith (arba Beherit) – kunigaikštis, pasirodantis kaip kareivis su raudonu žirgu; suteikia garbę ir padeda praturtėti, bet dažnai reikalauja ištikimybės.

29. Astarothas – didis kunigaikštis, demonologijoje laikomas senovės dievu; moko filosofijos, gamtos paslapčių ir visų menų.

30. Forneus – markizas, kuris padeda žmonėms tapti išmintingais kalbėtojais, pelnyti pagarbą ir išvengti priešų klastos.

31. Foras (arba Forras) – prezidentas, atskleidžiantis paslėptas lobio vietas, suteikiantis ilgą gyvenimą ir mokantis moralės bei logikos.

32. Asmodėjus (arba Asmodeus, Sydonay) – karalius, siejamas su geidulingumu ir statybų menais, žinantis visus pasaulio lobius.

33. Gäp (arba Tap) – didis prezidentas, kuris valdo filosofijos ir gamtos dėsnius, gali perkelti žmones iš vietos į vietą ir suteikti diplomatinę išmintį.

34. Furfur – grafas, pasirodantis kaip elnias su degančia ugnimi iš burnos; kursto meilę ir tvirtina santuokinius ryšius.

35. Marchosias – markizas, lojalus, bet įnirtingas dvasios karys; pasirodo kaip vilkas su žmogaus balsu ir kalba apie tiesą.

36. Stolas (arba Stolos) – kunigaikštis, mokantis astronomijos ir augalų slaptų savybių; dažnai pasirodo kaip pelėda, simbolizuojanti žinojimą.

37. Phenex (arba Pheynix) – markizas, pasirodantis kaip feniksas, kalbantis poetiškai ir mokantis menų; siejamas su atgimimu.

38. Halphas (arba Malthus) – grafas, statantis tvirtoves ir gynybines sienas; siejamas su organizavimu ir apsauga nuo priešų.

39. Malphas – prezidentas, kuris stato namus, suteikia patarimų architektams ir atskleidžia priešų ketinimus.

40. Raum – grafas, kuris vagia turtus iš karalių namų ir juos dalina vargšams; taip pat gali sugriauti miestus ar santykius.

41. Focalor – didis kunigaikštis, pasirodantis kaip žmogus su grifono sparnais; valdo vandenis, skandina laivus, bet gali būti gailestingas tiems, kurie jo prašo taikos.

42. Vepar – kunigaikštis, turintis moters išvaizdą su žvynais, valdantis jūras, sukeliantis audras ir gydantis žaizdas, kurias pats sukelia.

43. Sabnock (arba Sabnach) – markizas, kuris stato tvirtoves, suteikia apsaugą nuo dvasinių priešų ir gali sukelti karus.

44. Shax (arba Chax) – markizas, kuris vagia klausą, regėjimą ir paslaptis, bet atskleidžia tiesą, jei šaukiamas su tikėjimu.

45. Vine – karalius ir grafas, kuris atskleidžia paslėptas dalykus, išvarinėja piktąsias dvasias ir suteikia ginklų jėgą.

46. Bifrons – grafas, žinantis astronomiją, geometriją ir žemės paslaptis; valdo mirusiųjų palaikus ir jų perkėlimą.

47. Uvall (arba Vual, Vualer) – didis kunigaikštis, kalbantis apie praeitį, dabartį ir ateitį, atveriantis kelią dvasinei meilei ir taikai.

48. Haagenti – prezidentas, kuris paverčia vandenį vynu ir metalą auksu; moko išminties ir padeda suprasti dvasinius simbolius.

49. Crocell (arba Crokel) – didis kunigaikštis, mokantis geometrijos, dangaus dėsnių ir visų paslapčių, susijusių su vandeniu bei garsais.

50. Furcas (arba Forcas) – riteris ir filosofas, mokantis logikos, etikos ir dorybių, duodantis išmintį ir dvasinį susivaldymą.

51. Balam – didis karalius, kuris mato praeitį, dabartį ir ateitį, suteikia iškalbą ir pasitikėjimą, pasirodantis su trijų galvų pavidalu.

52. Alloces (arba Allocer) – kunigaikštis, mokantis astronomijos, matematikos ir filosofijos, suteikiantis išmintingą mąstymą ir garbingą reputaciją.

53. Camio (arba Caim, Caym) – prezidentas, kalbantis visų gyvūnų kalbomis ir aiškinantis ateitį per ugnį ir vandenį.

54. Murmur – didis kunigaikštis ir grafas, atskleidžiantis dvasines paslaptis ir teikiantis bendravimą su mirusiais.

55. Orobas (arba Orobos) – kunigaikštis, kuris kalba tiesą apie praeitį, dabartį ir ateitį, suteikia pagarbą ir saugo nuo apgavysčių.

56. Gremory (arba Gamori) – didis kunigaikštis, atskleidžiantis paslėptus lobius ir sužadinantis meilę tarp vyrų ir moterų.

57. Ose (arba Oso) – prezidentas, suteikiantis išmintį visose mokslo srityse, bet taip pat galintis sukelti iliuzijas, priverčiančias žmogų pamiršti savo tikrąją prigimtį.

58. Amy (arba Avnas) – prezidentas, mokantis astrologijos, dorybių ir teologijos, teikiantis šlovę bei išmintį.

59. Orias (arba Oriax) – markizas, kuris suteikia žmogui garbę, orumą ir išmintį, padeda atskirti tiesą nuo iliuzijos.

60. Vapula (arba Naphula) – didis kunigaikštis, mokantis mechanikos, filosofijos ir visų laisvųjų menų, padedantis atrasti kūrybinę jėgą.

61. Zagan – didis karalius ir prezidentas, galintis paversti vandenį vynu, kraują vynu, ir metalus į auksą; simbolizuoja kūrybinės energijos transformaciją ir proto lankstumą.

62. Valac (arba Volac) – didis kunigaikštis, kuris pasirodo kaip vaikinas ant dvigalvio drakono; rodo paslėptus lobius ir suteikia apsaugą keliautojams.

63. Andras – markizas, atnešantis nesantaiką tarp žmonių, skatinantis ginčus ir karus; laikomas pavojingu net tiems, kurie jį šaukiasi.

64. Haures (arba Flauros) – didis kunigaikštis, kuris atsako į klausimus apie praeitį, dabartį ir ateitį, bet gali būti klastingas, jei kviečiamas be apsaugos.

65. Andrealphas – grafas, kuris moko astronomijos ir statybos menų, sugeba sugriauti priešų kūrinius ir suteikia gebėjimą keisti formą.

66. Cimejes (arba Cimeies, Kimaris) – markizas, raitelis ant juodo žirgo, žinantis paslėptus karius ir lobius, bei padedantis atrasti prarastą garbę.

67. Amdusias (arba Amdukias) – didis kunigaikštis, siejamas su muzika ir garsais; pasirodo su trimitu, linkęs iškreipti realybę ir sukelti chaosą gamtoje.

68. Belial – karalius, laikomas vienu iš seniausių demonų, suteikiantis valdžią, turtus ir aukštas pareigas, bet reikalaujantis aukos ir paklusnumo.

69. Decarabia – markizas, pasirodantis kaip žvaigždė penkiakampyje, mokantis paukščių dainų ir gamtos paslapčių, ypač augalų energijos.

70. Seere (arba Seir) – kunigaikštis, kuris greitai keliauja per pasaulį, teikia žinias apie ateitį ir padeda tiems, kurie veikia iš geros valios.

71. Dantalion – didis hercogas, turintis daugelio veidų pavidalą, pažįstantis visų žmonių mintis ir galintis keisti jų jausmus.

72. Andromalius – didis kunigaikštis, kuris randa pavogtus daiktus, atskleidžia vagis ir neteisingus darbus, bei grąžina teisingumą.