Religijų istorijoje viena iš pasikartojančių temų yra tikėjimo svarba ir pasekmės tiems, kurie atmeta dieviškąją žinią. Daugelis šventųjų tekstų kalba apie amžiną atlygį tikintiesiems ir bausmę tiems, kurie neigia Dievą ar nepripažįsta Jo ženklų. Netikintiesiems dažnai žadamas pragaras, ugnies kančios arba amžinas atskyrimas nuo Dievo. Korane ši tema išreikšta labai aiškiai. 86 suroje „At-Tāriq“ randame … [Skaityti toliau…]
Palapinių šventė, hebrajiškai vadinama Sukkot, yra viena svarbiausių žydų religinių švenčių, turinti tiek istorinę, tiek žemdirbišką prasmę. Ji švenčiama septynias dienas iškart po Derliaus nuėmimo šventės – Tėviškės dienos (Yom Kippur), dažniausiai rugsėjo–spalio mėnesiais pagal hebrajų kalendorių. Žodis sukka hebrajų kalba reiškia laikinas pastoges arba palapines, primenančias laikinas būstines, kurias izraelitai naudojo keliaudami per Sinajaus … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka Pasaka „Apgauti kunigai“ moko, kad gudrumas ir sąžiningas darbas gali pergudrauti godumą ir kvailumą. Senis Osiapas, pasitelkęs savo išradingumą ir paprastą apgaulę, sugebėjo išnaudoti kunigų godumą, parduodamas jiems „stebuklingą“ skrybėlę ir kryžių, kurie iš tikrųjų neturėjo jokios galios. Pasaka šmaikščiai išjuokia dvasininkų naivumą ir godumą, parodydama, kad net paprastas kaimietis gali juos … [Skaityti toliau…]
Rusų liaudies pasaka Pasaka „Raguotasis klebonas“ moko, kad godumas ir nesąžiningumas atsisuka prieš tuos, kurie siekia pasipelnyti kitų sąskaita. Ji pabrėžia, kad teisingumas ir sąžinė yra svarbiau už turtus, o bandymas apgauti kitus gali privesti prie negrįžtamų pasekmių, kaip klebono atveju, kai jis lieka su prilipusia ožkos kailiu. Pasaka taip pat išjuokia veidmainiškumą ir religinių … [Skaityti toliau…]
Lenkų liaudies pasaka Ši pasaka yra neįprasta tuo, kad Dievas ir velnias (antikristas) vaizduojami kaip veikėjai, kurie draugiškai bendrauja ir diskutuoja, o ne kaip amžini priešai. Tai atspindi lenkų folkloro tendenciją humanizuoti net antgamtines būtybes, suteikiant joms kasdienio gyvenimo bruožų ir humorą. Pasakoje taip pat matomas krikščioniškosios moralės ir liaudiško sąmojo derinys, kur velnias išjuokiamas, … [Skaityti toliau…]
Heskali Zimmer Pasaka perpasakoja krikščionišką Liuciferio kritimo mitą, tačiau pateikia jį su unikaliu požiūriu, pabrėždama laisvos valios ir kūrybos svarbą. Liuciferio troškimas tapti kūrėju atspindi žmogaus siekį savarankiškumui, tačiau jo nesugebėjimas kurti harmoningai rodo, kad tikras kūrybiškumas įmanomas tik išlaikant ryšį su dieviškąja tvarka. Pasakos pabaiga, kur Dievas Žemę vadina „treniruočių poligonu“, įneša egzistencinę perspektyvą, … [Skaityti toliau…]
Frazė, kurią žmonės gali išgirsti tada, kai padaro klaidą arba jaučia gailestį dėl impulso vedamo sprendimo. Ji skamba griežtai, net skaudžiai, bet turi savo psichologinį ir neuromokslinį pagrindą. Tačiau ji nebūtinai reiškia, kad asmens atsakomybė sunaikinta arba kad „tu“ iš tikrųjų neegzistuoji. Neurofiziologija parodė, kad tam tikri smegenų signalai dažnai užregistruojami prieš sąmoningą ketinimą. Tai … [Skaityti toliau…]
Klausimas atrodo paradoksalus: juk atrodytų, kad tai tas pats, nes mes esame mūsų smegenys. Bet kai tik pažvelgiame giliau, atsiveria ištisa sritis prieštaravimų, kuriuose kryžiuojasi mokslas, filosofija ir religija. Mokslas čia pirmasis išprovokavo šoką. XX a. pabaigoje Benjaminas Libet atliko eksperimentus, kuriuose matavo smegenų aktyvumą. Paaiškėjo, kad elektrinis impulsas, rodantis sprendimo pradžią, smegenyse pasirodo dalimis … [Skaityti toliau…]
Tai prancūzų literato ir istoriko Octave’o Delepierre’o esė, išleista XIX a. viduryje, kai Europoje ėmė plisti susidomėjimas senovės pasaulio intymiąja istorija. Pats pavadinimas reiškia „Įdomus senovės Graikijos privačių papročių aspektas“ (ang. A Curious Point of the Private Customs of Greece), o iš tiesų tai buvo gana atvira studija apie graikų homoseksualumo ir sodomijos tradicijas. Šis … [Skaityti toliau…]
Catena Librorum Tacendorum (1885) buvo vienas iš vėlyvųjų bažnytinės cenzūros pavyzdžių, išsiskiriantis ne tiek griežtu uždraudimu, kiek pačiu pavadinimu – „Nutylėtinų knygų grandinė“. Tai reiškia, kad buvo sudarytas katalogas veikalų, apie kuriuos geriau nekalbėti, nes jų sklaida ar net paminėjimas galėjo pakenkti tikėjimui, moralei ar socialinei rimčiai. Tokia praktika rėmėsi sena tradicija – dar nuo … [Skaityti toliau…]
Centuria Librorum Absconditorum (1879) Šimtas paslėptų knygų“ – nurodo į XIX a. pabaigoje sudarytą sąrašą veikalų, kurie buvo laikomi „pavojingais“ arba bent jau nepageidaujamais platesnei visuomenei. Pats žodis absconditorum reiškia „paslėptas, paslėptinas“, todėl sąrašas funkcionavo kaip savotiškas „bibliografinis indeksas“, bet ne toks oficialus, kaip Index Librorum Prohibitorum. 1879 m. Europa jau buvo kitokia nei Renesanso … [Skaityti toliau…]
ai vienas drąsiausių ir labiausiai prieštaringų XVII a. filosofinių veikalų. Baruchas (Benediktas) Spinoza (1632–1677), olandų žydų kilmės filosofas, jį parašė lotyniškai ir anonimiškai, nes puikiai suprato, kad tekstas sukels audringą reakciją. Leidinyje net ant viršelio buvo nurodyta klaidinga leidimo vieta ir leidėjas – viskas dėl saugumo. Tractatus Theologico-Politicus buvo skirtas paaiškinti religijos ir politikos santykį … [Skaityti toliau…]