Koranas mini pragarą, vadinamą Jahannam, kaip vietą, kur nusidėjėliai kenčia amžinai. Tai ne tik bausmės simbolis, bet ir įspėjimas tikintiesiems, kad vengtų nuodėmių. Pragaras aprašomas kaip ugnies bedugnė su septyniais sluoksniais, kiekvienas skirtas skirtingo sunkumo nusikaltimams. Pagrindinės suros, kur minimas Jahannam, – Al-Muddaththir (74), Al-Waqi’ah (56), Al-Qariah (101), Al-Humazah (104), Al-Furqan (25), Al-Baqara (2) ir Al-Imran (3). Ten gyvenimas vaizduojamas kaip nesibaigiantis kankinimas: deginanti ugnis, verdantis vanduo, grandinės ir pūliuojantys vaisiai iš Zaqqum medžio. Kas ten pateks? Daugiausia netikintieji, veidmainiai, tie, kurie atmeta Alacho ženklus, žudo nekaltus ar kaupia turtą nepaisydami vargšų. Bausmės pritaikytos nusikaltimams – pavyzdžiui, liežuvis deginamas tiems, kurie melavo, o oda nuolat atnaujinama, kad kankinimas nesibaigtų.
Vienoje iš pirmųjų atskleistų surų, Al-Muddaththir, pragaras pristatomas kaip Saqar – deginanti ugnis su devyniolika angelų sargų. Eilutė 74:26–30: „Aš jį deginsiu Saqar. O kas tau paaiškins, kas yra Saqar? Jis nei palieka, nei išleidžia, degina odą. Virš jo – devyniolika.“ Čia pabrėžiama, kad pragaras skirtas tiems, kurie ignoruoja tiesą, o skaičius 19 – išbandymas netikintiesiems. Kita sura, Al-Waqi’ah, aprašo pragaro gyventojus kaip tuos, kurie buvo prabangūs ir nusidėjėliai: 56:41–44: „O kairieji – kas yra kairieji? Audroje ir verdančiame vandenyje, juodų dūmų šešėlyje, nei vėsiame, nei maloniame.“ Jie gers verdantį vandenį kaip ištroškę kupranugariai (56:55).
Al-Qariah sura trumpai, bet šiurpiai vaizduoja teismo dieną ir pragarą kaip bedugnę: 101:8–11: „O tas, kurio svarstyklės bus lengvos, jo motina – Hawiyah. O kas tau paaiškins, kas yra Hawiyah? Tai – deginanti ugnis.“ Čia Hawiyah – vienas pragaro vardų, reiškiantis prarają. Al-Humazah (104) skirta tiems, kurie šmeižia ir kaupia turtą: 104:4–9: „Ne! Jis bus įmestas į Hutamah. O kas tau paaiškins, kas yra Hutamah? Tai – Alacho užkurta ugnis, kuri kyla iki širdžių. Ji virš jų uždaryta, ant ištemptų kolonų.“ Bausmė – ugnis, pasiekianti širdis, simbolizuojanti vidinį kančią.
Kas pateks į pragarą? Koranas nurodo konkrečias grupes. Netikintieji ir tie, kurie atmeta ženklus: 2:39: „O tie, kurie netiki ir neigia Mūsų ženklus, tie bus Ugnies gyventojai. Jie ten bus amžinai.“ Veidmainiai ir nusidėjėliai: 4:140: „Alachas surinks veidmainius vyrus ir moteris bei netikinčiuosius į Jahannam visus kartu.“ Žudikai ir engėjai: 25:68–69: „Ir tie, kurie nenužudo sielos, kurią Alachas uždraudė, išskyrus teisėtai… Tam bus padvigubinta bausmė Teismo dieną, ir jis ten bus amžinai pažemintas.“ Turtuoliai, kurie ignoruoja vargšus: 104:1–3: „Vargas kiekvienam šmeižikui, piktadariui, kuris kaupia turtą ir skaičiuoja jį.“
Gyvenimas pragare – amžinas kankinimas su fiziniais ir psichiniais elementais. Oda deginama ir atnaujinama: 4:56: „Tie, kurie netiki Mūsų ženklais, Mes juos deginsime Ugnimi. Kiekvieną kartą, kai jų oda sudegs, Mes jiems pakeisime odas kitomis, kad jie ragautų bausmės.“ Maistas – Zaqqum medžio vaisiai: 37:62–68: „Ar tai geriau kaip vaišės, ar Zaqqum medis? Mes jį padarėme išbandymu neteisiesiems. Tai medis, augantis Jahannam dugne. Jo vaisiai kaip velnio galvos. Jie valgys juos ir pripildys pilvus. Paskui jiems bus gėrimas iš verdančio vandens.“ Gėrimas – pūliai ir verdantis vanduo: 78:24–25: „Jie ten neragaus nei vėsos, nei gėrimo, tik verdančio vandens ir pūlių.“
Bausmės pritaikytos nusikaltimams. Tie, kurie melavo, kenčia liežuvio kankinimus, o veidmainiai – giliausiuose sluoksniuose. Koranas mini septynis Jahannam vartus: 15:44: „Jam septyni vartai. Kiekvieniems vartams skirta dalis jų.“ Kiekvienas sluoksnis – Ladha, Hutamah, Saqar, Jahim, Sa’ir, Jahannam, Hawiyah – skirtas skirtingiems nusidėjėliams, nuo veidmainių iki stabmeldžių. Angelai, vadovaujami Maliko, saugo pragarą: 74:30–31: „Virš jos – devyniolika. Mes paskyrėme pragaro prižiūrėtojais tik angelus.“
Koranas naudoja pragarą kaip kontrastą rojuje, ragindamas tikėjimą ir gerus darbus. Bausmės amžinos netikintiesiems, bet kai kurie nusidėjėliai gali išeiti po atgailos. Tai ne tik bauginimas, bet ir priminimas apie pasekmes.