Gvadalupė, vietovė netoli Meksiko miesto, kur Tepejako kalnas kilo virš ežerų ir kaktusų, garsėja kaip vieta, kur 1531 metais Marija pasirodė vietiniam indėnui. Pavadinimas kilęs iš ispanų kalbos, remiantis Ispanijos šventove Extremadūroje, bet čia jis įgavo naują atspalvį – tapo simboliu, jungiančiu senąsias meksikiečių tradicijas su krikščionybe. Vietiniai vadina ją „la morenita” – mažąją rudąją, … [Skaityti toliau…]
Šv. Pauliaus siena Damasko senamiestyje – viena iš tų vietų, kur istorija, tikėjimas ir legenda persipina taip, kad beveik nebesvarbu, kur baigiasi faktai. Tai ne tik akmeninė miesto gynybinės sienos dalis, bet ir gyvas pasakojimas apie vieną dramatiškiausių Naujojo Testamento momentų – Sauliaus iš Tarso pabėgimą, kai jis dar tik žengė pirmuosius žingsnius tapdamas apaštalu … [Skaityti toliau…]
Jobaro sinagoga – viena seniausių žydų šventovių pasaulyje, esanti Sirijos sostinės Damasko priemiestyje Jobare. Pasakojama, kad jos ištakos siekia net VIII amžių prieš Kristų. Tradicija teigia, kad pranašas Elijas (Elijah) kadaise slėpėsi oloje po šiuo pastatu, o jo mokinys Eliziejus (Elisha) ten meldėsi. Dėl to vieta tapo šventa ne tik žydams, bet ir kai kuriems … [Skaityti toliau…]
Damaskas, įsikūręs Sirijos pietvakariuose, kur Barados upė drėkina žalią oazę tarp dykumų ir kalnų, laikomas seniausiu nuolat gyvenamu miestu pasaulyje. Žodis kilęs iš aramėjų kalbos „darmaśeq”, reiškiantis „gerai laistoma vieta” – tarsi rojus vidury sausrų, kur vanduo teka kaip Dievo malonė. Ši prasmė siejasi su religine miesto aura: čia susipina judaizmas, krikščionybė ir islamas, o … [Skaityti toliau…]
Čidambaramas, įsikūręs Mauricijaus šiaurės vakaruose, Rivière du Rempart rajone, kur cukranendrių laukai supa kalvas ir upės vingius, vadinamas pagal garsųjį Indijos šventyklą Čidambaramą Tamilnade. Ten Šiva šoka kosminį šokį, o čia, saloje, vardas neša tą patį atminimą – tamilų kalboje „čid” reiškia sąmonę, o „ambaram” – erdvę, taigi „sąmonės erdvė”. Mauricijaus hindu bendruomenė, kilusi iš … [Skaityti toliau…]
Čenstochova plyti pietų Lenkijoje, Silezijos krašte, kur upė Varta teka pro kalvas ir senus mūrus. Žodis kilęs iš slavų kalbos: „čenstocha” reiškia „nuolat tebūnie garbintas” arba „amžina garbė Dievui” – tarsi miestas, skirtas šlovinti šventąją. Tai siejasi su vietos esmė: Jasna Góra, Šviesos kalnas, kur stovintis vienuolynas saugo Juodąją Madoną, Marijos ikoną su kūdikiu Jėzumi, … [Skaityti toliau…]
Bodhgaja, įsikūrusi Biharo valstijos pietuose, prie falgu upės (senovėje Nerandžara), Indijoje, kur ryžių laukai ir dulkėti keliai veda prie vieno švento taško. Sanskrito žodis „bodhi” reiškia nušvitimą, o „gaya” – vietą ar žemę. Taigi, „Nušvitimo žemė” – tiksliai taip, kaip čia prieš 2600 metų princas Sidharta Gautama tapo Buda, sėdėdamas po figmedžiu ir pažinęs keturias … [Skaityti toliau…]
Bahajų Pasaulinis centras, įsikūręs Haifoje, Izraelio šiaurėje, Karmelio kalno šlaite, kur Viduržemio jūros vėjas neša kvapą iš terasomis žydinčių sodų. Pavadinimas „Bahá’í World Centre” reiškia „Bahajų pasaulinis centras” – tai ne tik administracinis mazgas, bet ir dvasinis širdies dūžis religijai, kurios esmė vienybė tarp visų žmonių. Haifa čia tampa tiltu: miesto gatvės lipa nuo uosto … [Skaityti toliau…]
Ajodhja, glūdi šiaurės Indijoje, Utaro Pradešo valstijoje, kur Saraju upė teka pro smėlėtus krantus ir senus akmenis. Žodis sanskrite reiškia „neįveikiama” arba „kur negali būti karo” – tarsi vieta, kur taika nugali priešus, o dievai globoja žmones. Ši prasmė glaudžiai susijusi su miesto vaidmeniu hinduizme: čia gimė Rama, Ramajanos herojus, o legenda sako, kad jo … [Skaityti toliau…]
Apija glūdi Upolu salos šiaurinėje pakrantėje, Samoa sostinėje, kur vandenynas skalauja žalius krantus. Žodis kilęs iš senosios samoiečių kalbos ir reiškia „atvira erdvė” arba „susibūrimas” – tarsi vieta, kur bendruomenė renkasi prie uosto, prekybos ir maldų. Ši prasmė puikiai tinka miestui, kuris nuo XIX amžiaus vidurio tapo ne tik uostu, bet ir dvasiniu centru, kur … [Skaityti toliau…]
Anuradhapura plyti Šri Lankos šiaurės centrinėje dalyje, apsupta ryžių laukų ir senovės rezervuarų. Pavadinimas kilęs iš sanskrito: „Anuradha” reiškia žvaigždę arba princą Anuradhą, o „pura” – miestas. Taigi, „Anuradhos miestas” arba „Žvaigždžių miestas”, simbolizuojantis dangiškąją šviesą ir budizmo spindesį. Ši prasmė atitinka miesto vaidmenį – jis buvo šventoji sostinė, kur žemė susilieja su nirvana. Religinė … [Skaityti toliau…]
Amritsaras, lietuviškai rašomas Amritsaras, įsikūręs šiaurės vakarų Indijoje, Pendžabo valstijoje, netoli sienos su Pakistanu. Pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos: „amrita” reiškia nemirtingumą arba dieviškąjį nektarą, o „saras” – ežeras. Taigi, tai „Nemirtingumo ežeras”, simbolizuojantis amžinąjį tikėjimą ir dvasinį atgimimą. Ši prasmė tiesiogiai siejasi su miesto širdimi – Harmandiro Sahibu, Aukso šventove, kurios baseinas laikomas šventu … [Skaityti toliau…]