Giordano Bruno veikalas „Apie begalinę visatą ir pasaulius“ (De l’infinito universo et mondi) yra vienas svarbiausių Renesanso laikotarpio filosofinių tekstų, nagrinėjančių kosmoso struktūrą ir žmogaus vietą jame. Knyga išleista 1584 m. Londone, kai Bruno keliavo po protestantiškas Europos šalis, ieškodamas aplinkos, kurioje galėtų laisvai dėstyti savo idėjas. Šiame veikale jis pateikė radikalią visatos sampratą, kuri … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus veikalas „Dialogas apie dvi pagrindines pasaulio sistemas“ (Dialogo sopra i due massimi sistemi del mondo, angl. Dialogue Concerning the Two Chief World Systems) yra bene garsiausias jo darbas, tapęs ir mokslinio triumfo, ir asmeninės tragedijos priežastimi. Knyga išleista 1632 m. Florencijoje italų kalba, o tai jau savaime rodė autoriaus siekį būti suprastam platesnio išsilavinusių … [Skaityti toliau…]
Index Librorum Prohibitorum – tai vienas garsiausių ir kartu labiausiai ginčytinų Katalikų Bažnyčios dokumentų. Tai buvo sąrašas knygų, kurias tikintiesiems drausta skaityti ar laikyti, nes jos laikytos pavojingomis tikėjimui, moralei ar Bažnyčios autoritetui. Pats pavadinimas reiškia „Uždraustų knygų sąrašą“. Jis gyvavo beveik keturis šimtmečius – nuo XVI a. vidurio iki XX a. antrosios pusės – … [Skaityti toliau…]
„Priapėja“ (Priapea) – tai antikinė žaismingų epigramų rinktinė, sukurta įvairių romėnų poetų ir skirta dievui Priapui, vaisingumo ir sodų globėjui. Šie trumpi tekstai, išversti į anglų kalbą 1890 m. Leonardo C. Smitherso ir sero Richardo F. Burtono leidime, atskleidžia senovės romėnų religines praktikas, humoro jausmą ir požiūrį į kūniškumą. Nors epigramos pasižymi atviru tonu, jos … [Skaityti toliau…]
Romėnų literatūros istorijoje yra vienas kūrinys, kuris užima ypatingą vietą – tai Vergilijaus „Eneida“. Parašyta pirmojo amžiaus prieš Kristų pabaigoje, ji tapo pagrindiniu Romos nacionaliniu epu. Pats Vergilijus (Publius Vergilius Maro) gimė 70 m. pr. Kr. ir gyveno iki 19 m. pr. Kr. Jis buvo artimas Augusto laikų poetas, palaikęs naujos imperijos idėją. „Eneidą“ jis … [Skaityti toliau…]
Gamtinės katastrofos – ugnikalnių išsiveržimai, cunamiai, žemės drebėjimai ar potvyniai – ne tik keičia kraštovaizdį, bet ir palieka gilius atspaudus žmonių sąmonėje, pasaulėžiūroje ir dvasiniame gyvenime. Šios stichinės nelaimės suvokiamos kaip antgamtiniai įvykiai, išbandantys tikėjimą, skatinantys ieškoti prasmės ar net keisti religines pažiūras. Viena ryškiausių tokio poveikio iliustracijų – 1883 m. Krakatau ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje, … [Skaityti toliau…]
José Luis de Jesús Miranda (1946 m. balandžio 22 d. – 2013 m. lapkričio 17 d.) buvo Puerto Riko kilmės religinis lyderis, įkūręs „Creciendo en Gracia“ (lietuviškai „Augant malonėje“) judėjimą, kuris tapo vienu prieštaringiausių religinių judėjimų Lotynų Amerikoje ir JAV. Save vadinęs „Jesucristo Hombre“ („Žmogumi Jėzumi Kristumi“), o vėliau ir Antikristu, Miranda teigė esąs Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Šinaro miestas, siejamas su bibliniu Babelio (Babilono) miestu, yra reikšminga Senojo Testamento figūra, ypač žinoma dėl Babelio bokšto istorijos. Šis miestas minimas Pradžios knygoje kaip vieta, kur žmonija bandė pastatyti bokštą, siekiantį dangų, o tai lėmė kalbų susimaišymą. Šinaro miestas (hebr. אֶרֶץ שִׁנְעָר, Eretz Shin‘ar) Biblijoje minimas kaip regionas, kuriame stovėjo Babelio miestas. Hebrajiškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Amžinojo sugrįžimo mitas“, originalo kalba prancūzų – „Le Mythe de l’éternel retour“, yra vienas svarbiausių religijotyrininko darbų, nagrinėjančių archajiškų visuomenių religinę pasaulėžiūrą. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1949 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip mitai ir ritualai formuoja šventą laiką ir erdvę, leidžiančius žmogui išgyventi kosminę tvarką. Eliade … [Skaityti toliau…]
Imanuelio Kanto knyga, lietuviškai pavadinta „Religija vien tik proto ribose“, originalo kalba vokiečių – „Die Religion innerhalb der Grenzen der bloßen Vernunft“, yra vienas reikšmingiausių XVIII a. filosofijos veikalų, nagrinėjančių religijos ir moralės santykį. Autorius, Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant), šioje 1793 m. išleistoje knygoje siekia perkonstruoti religijos sampratą, atsisakydamas dogmatinių ir ritualinių elementų, o … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Taip kalbėjo Zaratustra“ (Also sprach Zarathustra, 1883–1885) sukūrė vieną iš įtaigiausių ir literatūriškai turtingiausių savo kūrinių, kuriame religijos ir moralės klausimai nagrinėjami per filosofinę, mitologinę ir simbolinę prizmę. Knyga parašyta kaip prozos poema, kurioje pagrindiniu veikėju tampa Zaratustra – Nyčės interpretacijoje ne tiek istorinis zoroastrizmo pradininkas, kiek simbolinė figūra, … [Skaityti toliau…]
Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzsche) savo knygoje „Linksmasis mokslas“ (vok. Die fröhliche Wissenschaft), išleistoje 1882 m., pristato filosofines idėjas, kurios stipriai paveikė moderniosios minties raidą, ypač religijos ir jos reikšmės visuomenėje suvokimą. Ši knyga, parašyta aforizmų ir poetinių intarpų stiliumi, nagrinėja žmogaus egzistencijos, meno, mokslo ir religijos temas, o pastaroji tampa vienu pagrindinių diskusijos objektų. Nyčė … [Skaityti toliau…]