Tai prancūzų literato ir istoriko Octave’o Delepierre’o esė, išleista XIX a. viduryje, kai Europoje ėmė plisti susidomėjimas senovės pasaulio intymiąja istorija. Pats pavadinimas reiškia „Įdomus senovės Graikijos privačių papročių aspektas“ (ang. A Curious Point of the Private Customs of Greece), o iš tiesų tai buvo gana atvira studija apie graikų homoseksualumo ir sodomijos tradicijas. Šis … [Skaityti toliau…]
Catena Librorum Tacendorum (1885) buvo vienas iš vėlyvųjų bažnytinės cenzūros pavyzdžių, išsiskiriantis ne tiek griežtu uždraudimu, kiek pačiu pavadinimu – „Nutylėtinų knygų grandinė“. Tai reiškia, kad buvo sudarytas katalogas veikalų, apie kuriuos geriau nekalbėti, nes jų sklaida ar net paminėjimas galėjo pakenkti tikėjimui, moralei ar socialinei rimčiai. Tokia praktika rėmėsi sena tradicija – dar nuo … [Skaityti toliau…]
Centuria Librorum Absconditorum (1879) Šimtas paslėptų knygų“ – nurodo į XIX a. pabaigoje sudarytą sąrašą veikalų, kurie buvo laikomi „pavojingais“ arba bent jau nepageidaujamais platesnei visuomenei. Pats žodis absconditorum reiškia „paslėptas, paslėptinas“, todėl sąrašas funkcionavo kaip savotiškas „bibliografinis indeksas“, bet ne toks oficialus, kaip Index Librorum Prohibitorum. 1879 m. Europa jau buvo kitokia nei Renesanso … [Skaityti toliau…]
ai vienas drąsiausių ir labiausiai prieštaringų XVII a. filosofinių veikalų. Baruchas (Benediktas) Spinoza (1632–1677), olandų žydų kilmės filosofas, jį parašė lotyniškai ir anonimiškai, nes puikiai suprato, kad tekstas sukels audringą reakciją. Leidinyje net ant viršelio buvo nurodyta klaidinga leidimo vieta ir leidėjas – viskas dėl saugumo. Tractatus Theologico-Politicus buvo skirtas paaiškinti religijos ir politikos santykį … [Skaityti toliau…]
Giordano Bruno veikalas „Apie begalinę visatą ir pasaulius“ (De l’infinito universo et mondi) yra vienas svarbiausių Renesanso laikotarpio filosofinių tekstų, nagrinėjančių kosmoso struktūrą ir žmogaus vietą jame. Knyga išleista 1584 m. Londone, kai Bruno keliavo po protestantiškas Europos šalis, ieškodamas aplinkos, kurioje galėtų laisvai dėstyti savo idėjas. Šiame veikale jis pateikė radikalią visatos sampratą, kuri … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus veikalas „Dialogas apie dvi pagrindines pasaulio sistemas“ (Dialogo sopra i due massimi sistemi del mondo, angl. Dialogue Concerning the Two Chief World Systems) yra bene garsiausias jo darbas, tapęs ir mokslinio triumfo, ir asmeninės tragedijos priežastimi. Knyga išleista 1632 m. Florencijoje italų kalba, o tai jau savaime rodė autoriaus siekį būti suprastam platesnio išsilavinusių … [Skaityti toliau…]
Index Librorum Prohibitorum – tai vienas garsiausių ir kartu labiausiai ginčytinų Katalikų Bažnyčios dokumentų. Tai buvo sąrašas knygų, kurias tikintiesiems drausta skaityti ar laikyti, nes jos laikytos pavojingomis tikėjimui, moralei ar Bažnyčios autoritetui. Pats pavadinimas reiškia „Uždraustų knygų sąrašą“. Jis gyvavo beveik keturis šimtmečius – nuo XVI a. vidurio iki XX a. antrosios pusės – … [Skaityti toliau…]
„Priapėja“ (Priapea) – tai antikinė žaismingų epigramų rinktinė, sukurta įvairių romėnų poetų ir skirta dievui Priapui, vaisingumo ir sodų globėjui. Šie trumpi tekstai, išversti į anglų kalbą 1890 m. Leonardo C. Smitherso ir sero Richardo F. Burtono leidime, atskleidžia senovės romėnų religines praktikas, humoro jausmą ir požiūrį į kūniškumą. Nors epigramos pasižymi atviru tonu, jos … [Skaityti toliau…]
Romėnų literatūros istorijoje yra vienas kūrinys, kuris užima ypatingą vietą – tai Vergilijaus „Eneida“. Parašyta pirmojo amžiaus prieš Kristų pabaigoje, ji tapo pagrindiniu Romos nacionaliniu epu. Pats Vergilijus (Publius Vergilius Maro) gimė 70 m. pr. Kr. ir gyveno iki 19 m. pr. Kr. Jis buvo artimas Augusto laikų poetas, palaikęs naujos imperijos idėją. „Eneidą“ jis … [Skaityti toliau…]
Gamtinės katastrofos – ugnikalnių išsiveržimai, cunamiai, žemės drebėjimai ar potvyniai – ne tik keičia kraštovaizdį, bet ir palieka gilius atspaudus žmonių sąmonėje, pasaulėžiūroje ir dvasiniame gyvenime. Šios stichinės nelaimės suvokiamos kaip antgamtiniai įvykiai, išbandantys tikėjimą, skatinantys ieškoti prasmės ar net keisti religines pažiūras. Viena ryškiausių tokio poveikio iliustracijų – 1883 m. Krakatau ugnikalnio išsiveržimas Indonezijoje, … [Skaityti toliau…]
José Luis de Jesús Miranda (1946 m. balandžio 22 d. – 2013 m. lapkričio 17 d.) buvo Puerto Riko kilmės religinis lyderis, įkūręs „Creciendo en Gracia“ (lietuviškai „Augant malonėje“) judėjimą, kuris tapo vienu prieštaringiausių religinių judėjimų Lotynų Amerikoje ir JAV. Save vadinęs „Jesucristo Hombre“ („Žmogumi Jėzumi Kristumi“), o vėliau ir Antikristu, Miranda teigė esąs Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Šinaro miestas, siejamas su bibliniu Babelio (Babilono) miestu, yra reikšminga Senojo Testamento figūra, ypač žinoma dėl Babelio bokšto istorijos. Šis miestas minimas Pradžios knygoje kaip vieta, kur žmonija bandė pastatyti bokštą, siekiantį dangų, o tai lėmė kalbų susimaišymą. Šinaro miestas (hebr. אֶרֶץ שִׁנְעָר, Eretz Shin‘ar) Biblijoje minimas kaip regionas, kuriame stovėjo Babelio miestas. Hebrajiškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]