Mešhedas driekiasi šiaurės rytų Irane, Chorasano provincijoje, kur dykuma pereina į kalvas ir vynuogynus, o minaretai kyla virš turgų ir senų karavansarajų. Žodis kilęs iš arabų „mashhad” – „kankinio liudijimo vieta” arba „martirio kapavietė”, nurodantis, kur vienas iš šiitų imamų žuvo ir buvo palaidotas. Ankstesnis kaimo vardas Sanabadas reiškė „vandens šaltinį”, bet po IX amžiaus … [Skaityti toliau…]
Lalibela, glūdi Etiopijos šiaurės centrinėje dalyje, Lasta kalnuose, kur raudonos uolos kyla virš slėnių ir upelių, apsuptos alyvmedžių giraičių. Miesto vardas kilęs iš karaliaus Gebre Meskel Lalibela, kuris valdė XII–XIII amžiuje, o ankstesnis pavadinimas Roha reiškia „šviesos žemę”. Ši prasmė gimsta iš vietos esmės: kalnai kaip apsauga, o uolos – kaip amžinas akmuo, kurį karalius … [Skaityti toliau…]
Kušinagaras, Utaro Pradešo valstijoje, šiaurės Indijoje, glūdi prie Hiranjavati upės krantų, kur ryžių laukai ir medžių giraitės saugo senovės tylą. Sanskrito žodis „Kuśinagara” reiškia „kušos žolės miestas” – iš ten kilo pavadinimas dėl gausios žolės, kuri dengė lygumą, kai Buda čia atvyko. Pali kalboje – Kusinārā, o ši prasmė gimė iš paprastos gamtos: žolė, ant … [Skaityti toliau…]
Kumas, įsikūręs centrinėje Irano dalyje, 140 kilometrų į pietus nuo Teherano, kur dykuma susiduria su kalvomis ir upės vagomis, traukia kaip šiitų pasaulio traukos centras. Žodis kilęs iš senovės iraniečių kalbos, galbūt reiškiantis „šilta vieta” arba „vandens šaltinis” – vieta, kur gyvybė prasideda iš sausros. Arabai vadina Qom, o ši prasmė gimė iš jo pradžių: … [Skaityti toliau…]
Kufa, arabų kalba al-Kūfa, glūdi centrinėje Irako dalyje, 170 kilometrų į pietus nuo Bagdado, ant Eufrato upės kranto, kur smėlio lygumos susilieja su palmėmis ir senais moliniais namais. Žodis reiškia „smėlėtą žemę” arba „vietą, kur susirenka kariai” – iš senosios arabų kalbos, nurodant karinę stovyklą, kuri virto miestu. Ši prasmė gimė iš jo pradžių: 638 … [Skaityti toliau…]
Kiotas, vakarinėje Honšiu saloje, apsuptas žalių kalnų ir upių, kur sakuros žydi pavasarį, o rudenį lapai raudonuoja kaip ugnis, buvo Japonijos sostinė daugiau nei tūkstantį metų. Žodis „Kyoto” reiškia „sostinės miestas” – iš „kyo” (sostinė) ir „to” (miestas). Ši prasmė atspindi jo vaidmenį: ne tik imperatoriškąjį centrą, bet ir budizmo bei šinto šventovių lopšį, kur … [Skaityti toliau…]
Kenterberis, Kent grafystėje pietryčių Anglijoje, kur Stour upė vingiuoja pro pievas ir senas sienas, garsėja kaip Anglijos bažnyčios motina. Žodis kilęs iš anglosaksų „Cantwareburh” – „Kent žmonių tvirtovė”, reiškiantis stiprią gyvenvietę. Ši prasmė siejasi su religine esme: miestas tapo krikščionybės forpostu, kur tikėjimas įsitvirtino kaip uola, o katedra – dvasine tvirtove. Religinė istorija ir lemtingi … [Skaityti toliau…]
Karbala, įsikūrusi centrinėje Irako dalyje, prie Eufrato intako, kur dykuma susilieja su palmėmis ir minaretų šešėliais, traukia kaip magnetas šiitų pasaulį. Žodis kilęs iš aramėjų kalbos „karbala” – „kančios sodas” arba „minkštas dirvožemis”, kur kraujas lengvai susigeria. Arabai vadina ją Karbala, o ši prasmė gimė iš tragiškos istorijos: čia 680 metais pralietas kraujas pavertė paprastą … [Skaityti toliau…]
Kandy, singalų kalba Maha Nuwara – „Didysis miestas”, įsikūręs centrinėje Šri Lankos provincijoje, apsuptas žalių kalnų ir ežero, kur rūmai ir šventyklos atspindi vandenyje. Žodis „Kandy” kilęs iš portugalų „Cande”, o šis – iš singalų „Kanda Uda Rata” – „kalnų šalis”. Ši prasmė puikiai tinka: miestas – theravada budizmo tvirtovė, kur Budos dantis saugo karalius … [Skaityti toliau…]
Kairouanas, Tuniso šiaurės centre, stepėse tarp kalnų ir Viduržemio jūros, kur palmės ir minaretai kyla iš smėlio, laikomas ketvirtu švenčiausiu islamo miestu po Mekos, Medinos ir Jeruzalės. Žodis kilęs iš arabų „qayrawan” – „karavanas” arba „stovyklavietė”, nes 670 metais Uqba ibn Nafi čia įkūrė karinę stovyklą, pavadindamas ją „pergale”. Ši prasmė atspindi miesto vaidmenį: ne … [Skaityti toliau…]
Hebronas, arabų kalba Al-Khalil, stovi Vakarų Kranto pietuose, kur kalvos slenka žemyn prie senų olų ir akmeninių sienų, apsuptos vynuogynų ir alyvmedžių giraičių. Žodis hebroniečių kalba reiškia „sąjungininkas” arba „draugas”, o arabų pavadinimas – „draugas”, abu siejami su Abrahamu, Dievo draugu, kuris čia apsistojo. Miestas minimas Biblijoje kaip Kiriath Arba, keturių milžinų miestas, bet vėliau … [Skaityti toliau…]
Haridvaras, įsikūręs Utarakhando valstijos šiaurėje, kur Ganga išteka iš Himalajų į lygumas, apsuptas kalnų ir šventų ghatų – laiptuotų upės krantinių. Sanskrito žodis „hari” reiškia Višnu, o „dvara” – vartai, taigi „Višnu vartai” arba „Dievo vartai”. Ši prasmė atspindi miesto vaidmenį hinduizme: čia prasideda šventa upės kelionė, o maudynės nuplauna nuodėmes, atveria kelią į mokšą … [Skaityti toliau…]