Žmogaus sukūrimo klausimas nuo seno kėlė ginčus tarp teologų, filosofų ir mistikų. Ar žmogų sukūrė vienas Dievas, ar kūrybos akte dalyvavo daugybė dvasinių jėgų? Šis klausimas nėra vien teologinė smulkmena – nuo jo priklauso, kaip suprantame žmogaus prigimtį: ar jis tobulas Dievo paveikslas, ar prieštaringa būtybė, kurioje telpa ir šviesa, ir tamsa, ir laisvė, ir … [Skaityti toliau…]
Po Romos imperijos žlugimo 476 m. Šiaurės Afriką dar anksčiau, apie 429–439 m., užėmė vandalai – germanų gentis, priėmusi krikščionybę arijonų forma. Jų valdovas Genserichas (valdė 428–477 m.), o po jo sūnus Hunerichas (valdė 477–484 m.), laikėsi mokymo, kad Kristus nėra amžinas Dievas, o tik Dievo kūrinys. Tokia teologinė pozicija iš pirmo žvilgsnio atrodė abstrakti, … [Skaityti toliau…]
Debesys – Aristofano komedija. Graikiškai kūrinys vadinasi Νεφέλαι (Nephelai), lotyniškai – Nubes, o angliškai – The Clouds. Pavadinimas kilęs iš pačių kūrinio veikėjų – mistiškų moterų-dievybių, vadinamų Debesimis, kurios atstovauja naują dvasinį pasaulį, pakeičiantį tradicinius graikų dievus. Komediją parašė Aristofanas, vienas garsiausių Atėnų senosios komedijos autorių. Kūrinys pastatytas 423 metais prieš mūsų erą per Dionisijų … [Skaityti toliau…]
Galilėja – tai žemė prie ežero ir krikščionybės lopšys, kur Jėzus užaugo, mokė ir darė stebuklus. Šiaurinė Izraelio dalis, tarp Viduržemio jūros ir Jordano slėnio, visada buvo kryžkelė: finikiečiai, graikai, romėnai, žydai – visi paliko pėdsaką šioje derlingoje, kalvotoje žemėje. Lietuviui Galilėja skamba kaip Nazaretas, Kafarnaumas, Kana – vietos, kur prasidėjo Evangelija. Čia subrendo ne … [Skaityti toliau…]
Martyno vasara – tai trumpas, netikėtas šilumos atokvėpis lapkričio pradžioje. Po pirmųjų šalnų ir Vėlinių rūko dangus staiga prašviesėja, o saulė vėl glosto žemę kelioms dienoms ar net savaitei. Europoje žinoma kaip Saint Martin’s Summer, été de la Saint-Martin ar Veranillo de San Martín, o Lietuvoje – tiesiog Martyno vasara, liaudyje siejama su lapkričio 11-ąja, … [Skaityti toliau…]
Žodis „Arabija“ kyla iš senovės semitų kalbų šaknies arab, reiškiančios klajoklius, dykumų ar stepių žmones. Senovės asirų tekstuose panašūs terminai pasirodo dar antrajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, apibūdindami pietų Mesopotamijos kaimynus. Graikai ir romėnai vėliau pritaikė „Arabia“ visam pusiasaliui – smėlynų ir oazių žemei tarp Raudonosios jūros ir Persijos įlankos. Lietuviškai jis atėjo per lotynišką … [Skaityti toliau…]
Žmogus nuo pat pradžių žino: yra kelias, kuris veda žemyn. Biblijoje jis vadinamas plačiu keliu, vedančiu į pražūtį (Mt 7, 13). Nuodėmė – ne atsitiktinis nukrypimas, o kryptingas žingsnis šiuo taku. Ji žada laisvę, bet įteikia grandines; žada pilnatvę, bet palieka tuštumą. Filosofiškai žiūrint, nuodėmė nėra Dievo išrastas spąstas, o žmogaus laisvės kaina: pasirinkimas, kuris … [Skaityti toliau…]
Mažai kas susimąsto, ką iš tiesų reiškia posakis iš Apaštalų tikėjimo išpažinimo – „nužengimas į pragarus“ (lot. descendit ad inferos). Žodis pragaras čia vartojamas senąja reikšme – kaip Šeolas ar Hadas, mirusiųjų pasaulis, o ne amžinosios bausmės vieta. Tai reiškia, kad Jėzus Kristus po mirties ant kryžiaus nusileido į mirusiųjų buveinę – ne į bausmės … [Skaityti toliau…]
Biblijoje pragaras apibūdinamas ne tiek kaip fizinė kančios vieta, bet kaip būklė, kai siela atskiriama nuo Dievo šviesos ir tiesos. Jėzus kalba apie „amžiną ugnį, paruoštą velniui ir jo angelams“ (Mt 25, 41), bet kartu pabrėžia, kad Dievas „nenori, jog nors vienas pražūtų, bet kad visi pasiektų išgelbėjimą“ (2 Pt 3, 9). Ši įtampa tarp … [Skaityti toliau…]
Liber Raziel, dar vadinama Sefer Raziel HaMalakh („Angelo Razielio knyga“), Book of Raziel the Great („Didžioji Razielio knyga“) arba Liber Secretorum Razielis („Razielio paslapčių knyga“), lietuviškai žinoma kaip „Razielio knyga“, yra vienas garsiausių žydų mistinės tradicijos ir angelologijos kūrinių, priklausantis kabalistinės literatūros branduoliui. Šis veikalas nuo viduramžių laikomas „Dievo paslapties knyga“, nes pats vardas Raziel … [Skaityti toliau…]
Liber Lilith, arba lietuviškai „Lilitos knyga“, yra ezoterinis kūrinys, kurio autorius – Donald Tyson, Kanadoje gimęs okultizmo rašytojas ir maginių sistemų tyrinėtojas. Knyga pirmą kartą išleista 2006 metais Londone leidyklos „Starfire Publishing“. Tai nėra senovinis grimoaras, o šiuolaikinis literatūrinis-ritualinis kūrinys, sujungiantis gnostinę filosofiją, fikciją ir maginę simboliką. Knygos forma sukonstruota kaip trijų sluoksnių pasakojimas. Pirmasis … [Skaityti toliau…]
1904 metų balandžio mėnesį Kaire, triukšmingame ir mistikos persisunkusiame mieste, įvyko tai, ką Aleisteris Crowley vėliau vadino svarbiausiu įvykiu žmonijos dvasinėje istorijoje. Tuo metu dar tik pradedantis formuoti savo unikalų filosofinį kelią, Crowley apsistojo netoli Egipto muziejaus. Jis teigė, kad per tris dienas – balandžio 8, 9 ir 10 d. – lygiai vidurdienį jam apsireiškė … [Skaityti toliau…]