Žodis Trinitas (lot. Trinitas – „trejybė“, „trijybė“) pirmą kartą istorijoje pavartotas apie 200–210 m. Tertulijono (Quintus Septimius Florens Tertullianus) ir iš karto tapo oficialiu lotyniškosios Bažnyčios terminu Švč. Trejybei apibūdinti.
Žodžio kilmė ir pirmasis vartojimas
- Lotyniškas daiktavardis „trinitas“ sudarytas iš:
– tri- („trys“) +
– unitas („vienybė“)
→ „trijybė“, „vienybė trijuose“. - Pirmą kartą plačiai ir sistemingai pavartojo Tertulijonas traktate „Adversus Praxean“ („Prieš Prakseją“, apie 213 m.).
Tikslūs kūriniai, kur žodis pasirodo:
– Adversus Praxean 2–3, 8–9, 12
– De pudicitia 21
– De baptismo 6
Garsiausioji citata (Adversus Praxean 2):
„Una substantia – tres personae“
„Viena esmė (substancija) – trys asmenys.“
Ką reiškia Tertulijono „Trinitas“
Tertulijonas norėjo išspręsti II–III a. didžiausią teologinį galvosūkį:
Kaip Dievas gali būti vienas (griežtas monoteizmas) ir tuo pat metu Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia?
Jo atsakymas:
- Una substantia – viena dieviškoji esmė, prigimtis, būtis (gr. οὐσία, ousia).
- Tres personae – trys skirtingi asmenys / hipostazės (gr. ὑποστάσεις, hypostaseis).
(Žodis persona tuo metu reiškė „kaukę“, „vaidmenį“, „asmens raišką“, o ne „asmenį“ šiuolaikine prasme.)
Kur ir kada įsitvirtino
| Laikotarpis | Kas naudojo / įtvirtino |
|---|---|
| ~200–220 m. | Tertulijonas – pirmasis sistemingas vartojimas |
| III a. vidurys | Novacianus („De Trinitate“) – plačiai vartoja |
| 325 m. | Nikėjos susirinkimas – dar nevartoja „Trinitas“, bet pagrindas tas pats |
| IV a. | Šv. Hilarijus iš Poitiers, Šv. Ambraziejus – jau oficialus terminas |
| 381 m. | I Konstantinopolio susuinkimas – galutinai įtvirtina Trejybę |
| Viduramžiai–šiandien | Oficialus lotyniškosios (katalikų ir protestantų) teologijos terminas |
Rytų Bažnyčia (graikų tradicija)
Rytuose terminas „Trinitas“ niekada neprigijo – vartojama Τριάς (Trias) arba Τριάς ἁγία (Šventoji Trejybė).
Pagrindinis terminas – „trys hipostazės vienoje esme“ (τρεις ὑποστάσεις ἐν μιᾷ οὐσίᾳ).
Kodėl Tertulijono „Trinitas“ toks svarbus
- Pirmasis sistemingas terminas Švč. Trejybei lotyniškoje teologijoje.
- Una substantia – tres personae tapo oficialia Vakarų formulė (Chalkedono susirinkimas 451 m. ir vėliau).
- Paveikė visą lotyniškąją teologiją – šv. Augustinas („De Trinitate“), šv. Tomas Akvinietis, Tridento susirinkimas, Vatikano I ir II susirinkimai.
- Lietuvių kalboje – „Švenčiausioji Trejybė“ tiesiogiai kyla iš lotyniško „Sanctissima Trinitas“.
Šiais laikais
- Katalikų Bažnyčios Katekizmas (250–256 str.) vis dar vartoja „Trinitas“ kaip oficialų lotynišką terminą.
- Liturgijoje: „In nomine Patris et Filii et Spiritus Sancti“ – „Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu“.
- Ekumeniniuose dialoguose su ortodoksais – pagrindinis skirtumas: Vakarai „Trinitas“ (lotyniškas), Rytai „Trias“ (graikiškas).
Tertulijonas išrado žodį, kuris tapo krikščionybės šerdimi. Be „Trinitas“ nebūtų lotyniškosios Trejybės doktrinos. Vienas žmogus, viena knyga (Adversus Praxean) ir vienas žodis – pakeitė 2000 metų teologiją.