Šis posakis kilęs iš šventojo Augustino (354–430 m.), vieno didžiausių Bažnyčios tėvų ir teologų, gyvenimo. Augustinas gimė Tagastėje (dabartiniame Alžyre), buvo išsilavinęs retorikos mokytojas, ilgą laiką ieškojęs tiesos įvairiose filosofinėse ir religinėse tradicijose – nuo manicheizmo iki neoplatonizmo. Tik būdamas 31 metų, Milane, jis patyrė gilų atsivertimą, kurį nulėmė šv. Ambraziejaus pamokslai ir motinos Monikos … [Skaityti toliau…]
Zhuangzi (tikrasis vardas Zhuang Zhou) – kinų daoistų filosofas, gyvenęs apie 369–286 m. pr. Kr., laikotarpiu, kai Kiniją draskė karo ir politinės sumaišties bangos. Jo veikalas „Zhuangzi“ – vienas iš dviejų pagrindinių daoizmo tekstų (kartu su Laozi „Dao De Jing“), laikomas ne tik filosofijos, bet ir pasaulinės literatūros šedevru. Tai kūrinys, kupinas humoro, paradoksų, pasakojimų … [Skaityti toliau…]
Jogos sūtros (sanskrito k.: Yoga Sūtrāḥ, योगसूत्राः) – vos 195 trumpos, tankios frazės (sūtra), sudarančios pagrindinį klasikinės jogos tekstą. Tradiciškai priskiriamos išminčiui Patandžaliui (datavimas svyruoja nuo II a. pr. Kr. iki IV a. po Kr.). Lietuviškai dažniausiai vadinamos Patandžalio jogos sūtromis arba tiesiog Jogos sūtromis. Patandžalis ne sukūrė jogą, o perėmė ir sutvarkė tai, kas … [Skaityti toliau…]
Wenzi (文子) („Meistro Ven raštai“) – vienas paslaptingiausių ir ilgiausiai pamirštų klasikinių taoistinių tekstų. Lietuviškai dažniausiai vadinamas Ven Dzi arba Meistro Ven knyga. Pasak tradicijos, Wenzi buvo tiesioginis Laozi mokinys, klajojęs su juo po Ču valstybę VI–V a. pr. Kr. Jis neva klausėsi pamokymų, kuriuos Laozi davė keliui į vakarus, ir užrašė tai, ko kiti … [Skaityti toliau…]
Visuddhimagga (pali kalba: „Tyrumo kelias“) nėra šiaip knyga – tai penktojo amžiaus „visas budizmas vienoje vietoje“. Ją parašė vienuolis Buddhaghosa apie 430 m. po Kr. Šri Lankos Mahāvihāros vienuolyne Anuradhapuroje – pagrindiniame to meto Theravados centre. Lietuviškai dažniausiai vadinama tiesiog Tyrumo keliu. Galimi kūrinio pavadinimo vertimai: Buddhaghosa, kurio vardas reiškia „Budos balsas“, buvo brahmanas iš … [Skaityti toliau…]
Vinaya Piṭaka – vienas iš trijų didžiųjų Budos paliktų „krepšelių“, pali kalba vadinamas tiesiog Vinajos krepšeliu. Jei Suttos moko suprasti protą ir pasaulį, o Abhidhamma gilinasi į giliausius jo mechanizmus, tai Vinaja yra grynas bendruomenės gyvenimo vadovas: kaip elgtis, kad Sangha neišsivaikščiotų ir mokymas neiškryptų. Šis tekstas gimė ne kabinete ir ne ant rašomojo stalo. … [Skaityti toliau…]
1964 m. lapkričio 21 d. popiežius Paulius VI paskelbė vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo tekstų – dekretą Unitatis Redintegratio (lot. „Vienybės atkūrimas“). Tai pirmasis visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje oficialus dokumentas, skirtas ekumenizmui – krikščionių vienybės siekiui. Po šimtmečių priešiškumo ir atsiskyrimo (ypač po 1054 m. Didžiosios schizmos ir XVI a. Reformacijos) Katalikų Bažnyčia iki XX … [Skaityti toliau…]
„Udāna“ yra vienas iš Pali kanono tekstų, priklausantis Khuddaka Nikaya („Smulkioji rinkinė“) daliai. Tai Theravados tradicijos kanoninis raštas, išlikęs pali kalba. Tekstas buvo užrašytas maždaug IV a. Šri Lankoje, kai budistų bendruomenės pirmą kartą sistemingai užrašė visą kanoną. Tačiau turinys atspindi ankstyvąją tradiciją, susiformavusią dar II–III a. pr. m. e., kai Budos mokymas buvo perduodamas … [Skaityti toliau…]
„Timajas“ filosofinis dialogas, kurį parašė Platonas, vienas svarbiausių antikos tekstų apie pasaulio sukūrimą, kosmologiją ir dieviškąją tvarką. Jame pagrindinis veikėjas Timajas iš Lokrų aiškina, kaip Dievas – demiurgas – sukūrė kosmosą iš chaoso, vadovaudamasis gėriu ir tvarka. Šis kūrinys, graikiškai vadinamas Τίμαιος, lotyniškai Timaeus, parašytas IV a. pr. Kr. ir priklauso Platono vėlyviesiems dialogams. Dialogas … [Skaityti toliau…]
„Dao De Jing” – kinų filosofijos perlas, per 2500 metų išmokęs milijonus gyventi paprasčiau ir išmintingiau. Pavadinimas reiškia „Kelias ir Dorybė” – du principai, valdančius visatą. Knyga sudaryta iš 81 trumpų skyrių, kiekvienas – vos kelios eilutės. Tai ne sistemingas traktatas, o poetiniai paradoksai ir metaforos, verčiantys mąstyti. Tradicija autorystę priskiria Laozi, mistiniam archyvų tvarkytojui … [Skaityti toliau…]
Pietryčių Azijos palmių lapų rankraščiai – tai trapūs, bet ištvermingi liudijimai senosios kultūros. Jie rašyti ant džiovintų palmių lapų, kurie virto knygomis, išlaikančiomis tekstus šimtmečiais. Ši tradicija kilo Indijoje apie V a. pr. Kr., bet Pietryčių Azijoje, ypač Tailande, Laose, Kambodžoje ir Mianmare, ji įgijo savitą pavidalą nuo XIV a. iki XIX a. pabaigos, kol … [Skaityti toliau…]
Junijus Rustikas (lot. Junius Rusticus, apie 45–93 m.) buvo vienas ryškiausių I a. pabaigos Romos stoikų filosofų, senatorių ir Domicijano teroro aukų. Jo vardas dažnai minimas šalia kitų stoikų kankinių – Herenijaus Senecijono, Helvidijaus Prisko ir Aruleno Rustiko – bet Rustikas išsiskyrė tuo, kad jo mirtis buvo ne už asmeninę kritiką imperatoriui, o už mirusio … [Skaityti toliau…]