Daugeliui cherubas – tai putlus kūdikėlis su sparneliais iš atvirukų ar bažnyčių lubų. Biblijoje viskas visiškai kitaip: cherubas yra viena galingiausių ir švenčiausių dangiškųjų būtybių, Dievo sosto sergėtoja ir Jo šventumo simbolis.
Žodžio kilmė ir rašymas
- Hebrajiškai: vienaskaita כְּרוּב – kerūv (tariama „kerūv“), daugiskaita כְּרוּבִים – kerūvím („kerūvim“).
- Graikiškai Septuagintoje ir Naujajame Testamente: χερουβίμ – cheroubím.
- Etimologija nėra visiškai aiški. Populiariausia hipotezė – iš akadų kalbos kāribu / kurību („tas, kuris meldžiasi“, „tarpininkas“ arba „artimas stovėtojas prie dievo“). Kiti tyrėjai sieja su „sargu“ ar „galinguoju“. Lietuviškai dažniausiai sakome „cherubas“ ir „cherubai“.
Cherubai visada siejami su Dievo artumu ir šventumu:
- Saugojo Edeno sodą su liepsnojančiu kardu (Pr 3:24).
- Virš Sandoros skrynios ir Saliamono šventykloje buvo jų auksiniai atvaizdai – simbolizavo nematomo Dievo sostą (Iš 25:18–22; 1 Kar 6).
- Ezechielio regėjime (Ez 1 ir 10): keturi veidai (žmogus, liūtas, jautis, erelis), keturi sparnai, kūnas pilnas akių; šalia jų juda atskiros būtybės – ratai pilni akių (vadinami ofanimais). Virš jų – Dievo sostas.
- Apreiškimo knygoje (4–5 sk.) panašios „keturios gyvosios būtybės“ su šešiais sparnais, kiekviena po vieną veidą, dieną naktį šaukiančios „Šventas, šventas, šventas!“
Kuo skiriasi nuo „cherubinų“, kuriuos visi įsivaizduoja?
| Tikras biblinis cherubas (kerūv) | „Cherubinai“ mene ir šventykloje | |
|---|---|---|
| Kas tai? | Gyva, galinga dangiška būtybė | Žmogaus pagaminti simboliniai atvaizdai arba Renesanso kūdikėliai |
| Veidai | 4 (žmogus + liūtas + jautis + erelis) | 1 žmogaus veidas |
| Sparnai | 4 (Ezechielis) arba 6 (Apreiškimas) | 2 |
| Akys ir ratai | Kūnas ir ratai pilni akių | Nėra |
| Funkcija | Neša Dievo sostą, saugo Jo šventumą | Tik simbolizuoja Dievo buvimą |
| Išvaizda | Bauginanti, ugnimi alsuojanti | Gražus jaunuolis arba putlus kūdikėlis |
Papildomi faktai
- Putlūs kūdikėliai (ital. putti) atsirado Renesanso mene, maišantis su graikų erosais (Kupidonais). Tai meninė tradicija, neturinti nieko bendro su Biblija.
- Kai kurie teologai (remdamiesi Ez 28:14 – „pateptas cherubas-dengėjas“) mano, kad Šėtonas prieš kritimą buvo aukščiausias cherubas. Tai interpretacija, o ne tiesioginis Biblijos tekstas.
- Angelų hierarchijoje (pagal Dionisijų Areopagitą ir Tomą Akvinietį) cherubai – antra pakopa po serafų, išminties ir šventumo nešėjai.
Cherubas Biblijoje yra dangiška būtybė, sauganti Dievo šventumą: hebrajiškai kerūv, daugiskaita kerūvim, graikiškai cheroubím. Ezechielio regėjime jie turi keturis veidus (žmogaus, liūto, jaučio, erelio), keturis sparnus, o šalia jų juda ratai pilni akių; Apreiškime jie vaizduojami kaip keturios gyvosios būtybės. Cherubai saugojo Edeno vartus, buvo pavaizduoti virš Sandoros skrynios ir Saliamono šventykloje, o vėliau meninėje tradicijoje virto putliais kūdikėliais – „Renesanso cherubais“, neturinčiais nieko bendra su Biblija. Tikras cherubas yra bauginantis Dievo sosto sargybinis, o kai kurie teologai net mano, kad Šėtonas prieš kritimą buvo cherubas.