Daugelis žmonių, išgirdę žodžius „pragaras“ ar „ugnis“, iškart įsivaizduoja baisią vietą po mirties, kur nusidėjėliai amžinai kenčia. Biblijoje tokia vieta tikrai aprašyta, ir ji vadinama ugnies ežeru – graikiškai limnē tou pyros („ugnies ežeras“), o kai kur dar priduriama kai theiou („ir sieros“). Tai nėra pasakėčia ar siaubo filmo vaizdinys, bet Biblijos įspėjimas apie galutinę bausmę tiems, kurie iki galo atmeta Dievą ir gyvena taip, lyg Jo nebūtų.
Kas vyksta po mirties pagal Bibliją
Biblija moko, kad žmogus susideda iš kūno ir sielos. Kūnas miršta ir suyra, o siela nemiršta – ji gyvena toliau. Po mirties kiekvienas žmogus stos prieš galutinį Dievo teismą. Tai vadinama Didžiuoju baltuoju sostu (Apreiškimas 20:11–15).
Ten atsisės pats Dievas kaip teisėjas. Prieš Jį bus atverstos knygos:
- Knygos su visais žmogaus darbais – ten surašyta viskas: ką darei, ką sakei, net ką galvojai. Nieko nepaslėpsi. Biblija sako: „Dievas iškels aikštėn tai, kas paslėpta tamsoje, ir atskleis širdžių sumanymus“ (1 Kor 4:5).
- Gyvybės knyga – tai Dievo sąrašas žmonių, kurie priėmė Jėzaus auką, atgailavo ir leido Jam nuplauti savo nuodėmes. Jei tavo vardas ten įrašytas (o Dievas jį įrašo tada, kai žmogus tikėjimu priima Jėzų), esi išgelbėtas amžiams.
Populiarioje kultūroje dažnai vaizduojama, kad žmogus po mirties ateina prie „dangaus vartų“, kur stovi šv. Petras su raktais ir gyvybės knyga, tačiau tai tik meninė tradicija, kilusi iš Jėzaus žodžių jam: „duosiu tau dangaus karalystės raktus“ (Mt 16:19); Biblija aiškiai sako, jog galutinį sprendimą priima ne Petras, o Dievas Tėvas per Jėzų Kristų, ir teismas vyksta ne prie vartų, o teismo vieta – Didysis baltasis sostas (Apr 20:11–15), kur tikrinama, ar žmogaus vardas yra gyvybės knygoje – jei priėmė Jėzaus auką, kelias į dangų atviras, jei atmetė, laukia ugnies ežeras.
Ežero vaizdinys atsiranda tik paskutinėje Biblijos knygoje – Apreiškime Jonui:
- Apreiškimas 20:10 – velnias bus įmestas į ugnies ir sieros ežerą, kur jau bus žvėris ir netikras pranašas, „ir jie bus kankinami dieną ir naktį per amžius amžių“.
- Apreiškimas 20:14–15 – į tą patį ežerą bus įmesta mirtis ir Hadu (laikina mirusiųjų vieta). Ten pateks visi, kurių vardų nėra gyvybės knygoje.
- Apreiškimas 21:8 – aiškiai pasakyta: „bailių, netikinčiųjų, nešvaruolių, žudikų, paleistuvių, burtininkų, stabmeldžių ir visų melagių dalis – degančiame ugnies ir sieros ežere. Tai antroji mirtis.“
Daugelis galvoja, kad pragaras – tai Hadu (graik. Hadēs, hebrajiškai Šeolas), tamsi vieta po žeme, kur sielos laukia teismo. Bet Biblija sako, kad net ir tas Hadu galiausiai bus ištuštintas ir įmestas į ugnies ežerą. Taigi ugnies ežeras yra galutinė ir baisiausia vieta – tikrasis pragaras, iš kurio nėra jokios išeities.
Kaip jis atrodo ir kas ten vyksta?
- Deganti ugnis ir siera (dvokia, dusina, neįmanoma ištverti).
- Amžinas kankinimas – ne mirtis, ne užgesimas, o nuolatinis skausmas ir sąmonė.
- Visiška tamsa, nors ir dega ugnis – jokios šviesos paguodos.
- Ten bus ir velnias, ir demonai, ir visi žmonės, kurie pasirinko gyventi be Dievo.
Dauguma krikščionių bažnyčių (katalikai, stačiatikiai, dauguma protestantų) moko, kad kančia bus amžina. Yra ir tokių, kurie sako, kad nusidėjėliai galiausiai bus visiškai sunaikinti, bet pats Apreiškimo tekstas kalba apie nuolatinį kankinimą dieną ir naktį.
Dievas nenori, kad kas nors patektų į ugnies ežerą. Jėzus mirė ant kryžiaus būtent tam, kad mes galėtume būti išgelbėti nuo šitos baisios vietos. Kol esi gyvas, visada yra laikas apsispręsti: priimti Jo atleidimą ir eiti į dangų arba likti savo kelyje ir galiausiai atsidurti ten, kur pats pasirinkai – toli nuo Dievo, amžinai.