Pirmąją medinę bažnyčią 1786 m. pastatė Kristina Kačanauskienė; įkurta parapija. XVIII a. Nemajūnuose veikė parapinė mokykla. XIX a. viduryje senoji bažnyčia buvo suirusi. 1858 m. patvirtintas naujos medinės bažnyčios projektas, kurio atsisakyta, 1862 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios projektas. 1863 m. areštuotas klebonas Pranas Kazlauskas. Jam 1864 m. atimtas dvasininko titulas, išsiųstas į katorgą. Išmūrijus 1,5 … [Skaityti toliau…]
Pirmoji koplyčia Kruopiuose pastatyta apie 1780 m. 1784 m. įsikūrė Dievo apvaizdos brolija. 1785 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Šalia koplyčios 1786 m. pastatyta medinė bažnyčia. Iki 1800 m. kunigą išlaikė Kruopių dvaras. 1803 m. bažnyčiai dovanotas valakas žemės, įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Kruopių klebonas Jonas Levanavičius po 1863 m. sukilimo … [Skaityti toliau…]
Padubysio malūno savininkai Jonas ir Antanas Beinorai 1749 m. pasikvietė vienuolius bazilijonus, pastatė bažnyčią ir dovanojo vienuolynui žemės. Prie vienuolyno 1773 m. įkurta aukštesnioji parapinė mokykla. Ji 1793 m. pertvarkyta į keturklasę apygardėlės mokyklą. Vienuolynui XVIII a. pabaigoje priklausė Bazilionų miestelis ir Mekių kaimas (19 valakų). XIX a. pradžioje buvo medinis vienaaukštis vienuolynas ir mokykla. … [Skaityti toliau…]
Apie 1764 m. Aukštelkės dvare pastatyta koplyčia. Antano Radavičiaus rūpesčiu 1885 m. pastatyta mūrinė koplyčia. priklausė Šiaulių parapijai, ją aptarnavo Šiaulių kunigai. Audra 1903 m. nuplėšė koplyčios stogą, 1905 m. ji suremontuota, sutvirtinti pamatai. 1915 m. Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose sugriauta. Visuomenės veikėjas kunigas Vincentas Jarulaitis (1859–1939, palaidotas Aukštelkėje) 1932 m. koplyčią atstatė. Jai 1935 … [Skaityti toliau…]
Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas … [Skaityti toliau…]
Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia stovi Vilkaviškyje.
Iki 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare pastatyta koplyčia, turėjusi nuolatinį kunigą. Dvaro savininkas Leonas Geištaras pasenusios koplyčios vietoje 1885 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1917 m. vokiečiai nusikabino bažnyčios varpą. Kunigas Antanas Kudirka iš prasiskolinusio dvaro apie 1918 m. nupirko bažnyčią ir kitus trobesius. 1919 m. įkurta parapija. 1944 m. bažnyčios sienoje pramuštos skylės, ji … [Skaityti toliau…]
1919 m. Taujėnų dvaro savininkas kunigaikštis Konstantinas Radvila statomai Lėno bažnyčiai paskyrė miško medžiagos. 1921 m. pastatyta laikina medinė koplyčia. Netrukus pradėta statyti klebonija ir kiti parapijos ūkiniai trobesiai. Lėno gyventojams paaukojus 2 dešimtinių sklypą, kunigų Jurgio Kazakevičiaus ir Jono Laugalio iniciatyva 1923–1924 m. pastatyta akmenų mūro bažnyčia. 1925 m. kunigo J. Laugalio rūpesčiu bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Apie 1726 m. Gaureliuose pastatyta koplyčia. 1763 m. Renavo dvaro inventoriuje minima laikina bažnyčia, 1773 m. – koplyčia. Apie 1780 m. kitoje vietoje pastatyta nauja kryžminio plano koplyčia, 1808 m. – aštuoniakampė koplyčia. Metrikų knygos pradėtos rašyti nuo 1815 m. Filialistas Konstantinas Piesliakas 1863 m. ištremtas į Sibirą. Dabartinė mūrinė bažnyčia pradėta statyti 1918 m. … [Skaityti toliau…]
Dvarininkas Jurgis Gedgaudas Mackevičius 1626 m. pastatė mūrinę bažnyčią, klebonui išlaikyti dovanojo 20 dešimtinių žemės. 1625 m. bažnyčiai dovanotas Šedvydžių kaimas (dabar Kelmės rajone. 1805 m. Čekiškės klebonas dėl šio kaimo ribų bylinėjosi su Kelmės dvaro savininkais Gruževskiais). 1799 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje klebono iniciatyva 1821 m. išmūryta ir pailginta dabartinė bažnyčia, pristatytas bokštas. … [Skaityti toliau…]