Tekstai

Traktatas Sotah (lietuviškai vadinamas „Įtariamoji neištikimybė“) yra vienas iš septynių Seder Nashim („Moterų tvarka“) traktatų Mišnoje ir abiejuose Talmuduose – Jeruzalės ir Babilono. Mishnoje jis yra penktas Nashim tvarkoje, o Talmude užima 49 folijus Babilono Talmude (2a–49b) ir atitinkamą dalį Jeruzalės Talmude. Šis traktatas priklauso judaizmo rabinų tradicijai, kurioje sistemingai aiškinami ir plėtojami bibliniai įstatymai … [Skaityti toliau…]

Šitas klausimas toks senas kaip pats žmogus. Ir toks asmeniškas, kad nei viena teorija, nei vienas teologinis traktatas negali jo iki galo užpildyti. Nes kai apie tai mąstai ne teoriškai, o stovėdamas prie artimo žmogaus karsto, ar gulėdamas ligoninėje, kur viskas gali baigtis, žodžiai įgyja kitą svorį. Religijos kalba apie amžinybę. Krikščionybėje – tai gyvenimas … [Skaityti toliau…]

Žodis „pragaras“ lietuvių kalboje dažniausiai reiškia galutinę blogio ir nusidėjėlių vietą po mirties. Bet kai paklausiame „kur jis yra?“, atsakymai skiriasi kaip diena ir naktis – nuo „po žeme“ iki „tai būsena, o ne vieta“. 1. Bibliniai vardai ir vaizdiniai Biblija nevartoja vieno žodžio „pragaras“. Yra bent 5 skirtingi terminai: Hebrajiškas / graikiškas terminas Lietuviškas … [Skaityti toliau…]

Amžinas paradoksas, kuris neišsprendžiamas logika, bet išgyvenamas tikėjimu. „Jei Dievas žino ateitį, ar tai reiškia, kad mūsų pasirinkimas tik iliuzija? Jei Jis jau dabar mato, kad aš atmesiu Jį, tai ar aš išvis galiu pasirinkti kitaip, ar jau gimiau pasmerktas?“Šitas klausimas – tikslus teologinio fatalizmo smaigalys – kamuoja žmoniją mažiausiai 2500 metų. Senovės balsai Klasikiniai … [Skaityti toliau…]

Dangaus vartai, liaudiškai vadinami „Šv. Petro vartais“ yra populiarus viduramžiškas vaizdinys: kai žmogus miršta, jo siela atskrenda prie didžiulių perlinių vartų (graik. αἱ πύλαι τῆς μαργαρίτου, lot. portae margaritae, hebr. שַׁעֲרֵי פְּנִינִים), ten šv. Petras su raktais (Mt 16,19) atverčiama Gyvenimo knyga (graik. βίβλος τῆς ζωῆς, lot. liber vitae, hebr. סֵפֶר הַחַיִּים) ir pažiūrima, ar … [Skaityti toliau…]

Didysis Baltasis Sostas – tai paskutinė teismo diena, kai pats Dievas (arba Kristus kaip Teisėjas) atsisėda ant didžiulio balto sosto, prie kurio atsistoja visi mirusieji, kurie nebuvo išgelbėti. Atveriamos knygos su visų darbais ir Gyvenimo knyga. Kas įrašytas Gyvenimo knygoje – eina į amžinąjį gyvenimą. Kas ne – metamas į ugnies ežerą, vadinamą antrąja mirtimi, … [Skaityti toliau…]

Melkizedek, Melkizedekas (NHC IX,1) (kopt. ⲙⲉⲗⲭⲓⲥⲉⲇⲉⲕ) – vienintelis išlikęs traktatas Nag Hammadi IX kodekso 1 pozicijoje. Tekstas parašytas koptiškai (sachidiniu dialektu), datuojamas IV a., tačiau originalas graikiškas ir kuriamas III a. pabaigoje arba IV a. pradžioje. Iš 27 puslapių išliko 19 (trūksta pradžios ir galo, daug pažeista). Autorius nežinomas ir tekstas pats savęs nepristato kaip … [Skaityti toliau…]

„Kai kūdikis kenčia, tai ne už savo nuodėmes – jis jų dar neturi. Jis kenčia už nuodėmes, kurias padarė ankstesniame gyvenime. Kančia – ne Dievo pyktis, o gydytojo peilis, kuris pjauna, kad išgydytų.“(Bazilidas, cituojamas per Klemensą Aleksandrietį, Stromata IV.12) Tai viena radikaliausių ir labiausiai šokiruojančių II a. gnosticizmo idėjų, priskiriama Aleksandrijos gnostikui Bazilidui (apie 120–140 … [Skaityti toliau…]

Sophia Iesu Christi (koptiškai ⲥⲟⲫⲓⲁ ⲛ̄ⲓ̄ⲥ̄ ⲭ̄ⲥ̄ – „Jėzaus Išmintis“; lotyniškas ir tarptautinis mokslinis pavadinimas Sophia Iesu Christi, Sophia Jesu Christi arba Sophia of Jesus Christ) – vienas ryškiausių ir geriausiai išsilaikiusių vėlyvosios antikos gnostinių traktatų. Jis priklauso setianų–valentiniečių krypčiai ir laikomas vienu iš vadinamųjų „prisikėlimo dialogų“ – žanro, kuriame prisikėlęs Kristus atskleidžia mokiniams slaptą … [Skaityti toliau…]

Saṃyutta Nikāya (pali kalba – „Susietųjų rinkinys“ arba „Teminių mokymų rinkinys“; sanskrito tradicijos atitikmuo – Saṃyukta Āgama) – trečioji iš penkių Theravados budizmo Tipitakos Sutta Pitakos knygų. Tai didžiausias ir vienas esminių Pali kanono tekstų rinkinys: 56 skyriai (vaggos), apie 2 889 sutras – trumpus Budos ir jo mokinių mokymus, išdėstytus pagal temas. Lietuviškai dažniausiai … [Skaityti toliau…]

Finikiečiai garbino daug dievų – jų tikėjimas buvo klasikinis Kanaano politeizmas, labai panašus į kaimynų: izraelitų prieš Jahvę, ugaritiečių ar vėliau kartaginiečių. Jie neturėjo vieno švento rašto kaip Biblijos, tad daug žinių ateina iš archeologijos, graikų ir romėnų autorių bei Biblijos poleminių tekstų. Dievai buvo susiję su gamta, vaisingumu, jūra ir mirtimi – finikiečiams, jūrų … [Skaityti toliau…]

Žydų kalba – hebrajų – viena seniausių gyvųjų kalbų pasaulyje. Ji priklauso semitų kalbų šeimai, artima arabų ir aramėjų kalboms. Raštas, kuriuo rašoma hebrajiškai, vadinamas ivrit arba lashon ha-kodesh (šventoji kalba) religiniuose kontekstuose. Šiandien hebrajų kalba – oficiali Izraelio kalba, ja kalba apie 9 milijonai žmonių, o raštas naudojamas ne tik kasdienybėje, bet ir šventraščiuose, … [Skaityti toliau…]