Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Baltų tautos: latviai, lietuviai ir jau išnykusi prūsų. Pagrindinė baltų religijos idėja – kova už gyvybę kaip gėrį ir grožį su blogio bei mirties jėgomis. Gyvybė kosminė, žmogus čia neskiriamas nuo gamtos. Dievybė įžiūrima visuose kosmoso reiškiniuose, nuo kurių priklausė žmogaus, gyvūnijos, augmenijos ir viso pasaulio gyvybinės jėgos. Baltų pasaulėjauta tarsi padalyta į du polius: … [Skaityti toliau…]
Slavų tautos: Jugoslavija, Rusija, Baltarusija, Lenkija ir t.t. Geriausiai žinomas dievas buvo Perkūnas – perkūnijojs ir žaibų dievas ir, tikriausiai, Aukščiausioji būtybė. Šio dievo kulto centrai buvo Kijeve ir Novgorade. Kiti rusų dievai buvo Svarogas ir Dažbogas, tėvas ir sūnus, abu simbolizuojantys saulę ir ugnį. Bendras dėmuo jų varduose bog reiškia ir „turtingumą”, ir „dievą”. … [Skaityti toliau…]
Germanų tautos buvo politeistinės, žinoma daug jų dievų vardų. Tačiau duvi dievybės yra pastovios, tai – Votano ir Toras. Pastarasis yra perkūno dievas., kupinas chaotiškos galios, ir neribotos energijos. Votano buvo tarsi vadų, kunigaikščių globėjas. Germanai neturi aukščiausiojo dievo. Žmogus pats pasirenka dievybę, iš kurios tikisi užtarimo. Apskritai, dievai yra mirtingi, nes kada nors stos … [Skaityti toliau…]
Keltai (lot. Celtae) – tai plati indoeuropiečių genčių grupė, kurios kultūrinis ir kalbinis paveldas padėjo pamatus didelei daliai šiuolaikinės Europos. Jų šaknys siekia ankstyvąjį geležies amžių, kai centrinėje žemyno dalyje pradėjo formuotis savitos bendruomenės, pasižyminčios unikaliais papročiais bei pažangiomis technologijomis. Keltų pavadinimas pirmą kartą paminėtas senovės graikų šaltiniuose, apibūdinant karingas gentis, gyvenusias į šiaurę nuo … [Skaityti toliau…]
Senovės graikai labai gerai pažinojo savo dievu, žinojo netgi jų šeimų istorijas ir charakterius. Dievai gyveno ant Olimpo kalno, juos valdė Dzeusas. Senovės Romos dievai žmonėms nebuvo tokie suprantami. Bet kai romėnai nukariavo Graikiją, jie perėmė ir graikų dievus, tik pavadino juos naujais vardais ir sutapatino su savais dievais. Senovės Graikijos ir Romos dievai: Arėjas … [Skaityti toliau…]
Hetitai (het. Hatti) buvo senovės indoeuropiečių tauta, kuri antrame tūkstantmetyje prieš mūsų erą sukūrė galingą valstybę Mažojoje Azijoje. Ši civilizacija įsikūrė centrinėje Anatolijos dalyje, dabartinės Turkijos teritorijoje, ir ilgą laiką buvo viena pagrindinių Egipto bei Asirijos konkurenčių kovoje dėl dominavimo Vidurio Rytuose. Hetitų iškilimas žymėjo lūžį senovės pasaulio istorijoje, nes ši tauta atnešė naujas technologijas … [Skaityti toliau…]
Babiloniečiai buvo semitų kilmės tauta, gyvenusi pietinėje Mesopotamijos dalyje, teritorijoje tarp Eufrato ir Tigro upių. Jie perėmė daug ankstesnės šumerų civilizacijos elementų — raštą, miestų struktūrą, religinius mitus — ir juos pritaikė savo kultūrai. Pavadinimas „Babilonas“ (akadų kalba Bāb-ilim arba Bāb-ilu) reiškia: „Dievo vartai“ (bāb – vartai, ilu – dievas). Tai ne metafora, o tiesioginė … [Skaityti toliau…]
Asirai (akad. Aššūrāyū) šiandien suprantami kaip semitų kilmės tauta, kurios šaknys siekia senovės Mesopotamiją ir vieną seniausių pasaulio civilizacijų. Šis pavadinimas tiesiogiai kyla iš Ašūro miesto bei to paties vardo dievybės, kuri tūkstantmečius buvo laikoma pagrindine asirų globėja ir valstybės simboliu. Istoriškai asirai suformavo vieną pirmųjų ir galingiausių pasaulio imperijų, kuri dominavo Vidurio Rytuose ir … [Skaityti toliau…]
Šumerai (šum. Ki-en-gi) laikomi viena paslaptingiausių ir įtakingiausių senovės tautų, kuri ketvirtajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą pietinėje Mesopotamijoje padėjo pamatus pirmajai žinomai civilizacijai. Šis regionas, esantis tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinio Irako teritorijoje, tapo pirmųjų pasaulio miestų, rašto sistemos bei sudėtingos socialinės hierarchijos lopšiu. Šumerų kilmė iki šiol lieka mokslinių diskusijų objektu, nes jų … [Skaityti toliau…]
Majai (300 – 900m. pr. Kr.) Majų religija buvo ir tebėra žmogaus ir dievų susitarimas. Dievai padėdavo žmogui dirbti, aprūpindavo maistu. Malda, aukomis būdavo prašoma materialinių gėrybių, pavyzdžiui, lietaus, kad augtų pasėliai. Dažniausiai aukodavo savą kraują arba žmones (gyvam besant išplėšdavo širdį) bei gvulius, maisto produktus. Prieš šventes reikėdavo susilaikyti nuo lytinių santykių, pasninkauti, atlikti … [Skaityti toliau…]
Religijos priešistorė apima laiką nuo žmonijos pradžios prieš 2-3 mln. metų maždaug iki III tūkstantmečio pr. Kr. Religinė patirtis buvo perduodama žodžiu (prietarais, mitais) ibei mėgdžiojamaisiais veiksmais (ritualais). Daugeliui to meto visuomenių plėtotis sudėtingam religiniam mąstymui neleido kova už būvį, todėl ikirašytinės ir rašytinės religijos skiriasi tuo, jog pirmosios organizuotos remiantis medžiotojų, maisto ieškotojų, žvejų, … [Skaityti toliau…]
„Džonas Bunjanas gimė 1628 m. Anglijoje, mažame Elstono miestelyje netoli Bedfordo. Jo tėvas dirbo katilus, dėl to dažnai buvo niekinamas ir išjuokiamas. Paauglystėje Džonas pasirinko tėvo amatą ir gyvenimo būdą – daug laiko praleisdavo lošdamas azartinius žaidimus ir šokdamas, be to, mėgo keiktis. Nors jų šeima gyveno tokiame Anglijos rajone, kuriame smarkiai plito kalvinistinės doktrinos, … [Skaityti toliau…]