Tekstai

Dievas gelbsti savo tautą, asmenis ar net tautas nuo įvairių pavojų, parodydamas savo didybę ir meilę. Keletas svarbiausių išgelbėjimo nuo mirties istorijų:

Džiaukitės kančiose yra vienas iš sunkiausiai suvokiamų krikščioniškųjų paradoksų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringa teigti, kad žmogus gali būti laimingas kančiose ir persekiojimuose. Vis dėlto Jėzus, sakydamas: „Laimingi esate, kai jus persekios dėl teisumo. Jūsų yra Dangaus Karalystė“ (Mt 5, 10), kviečia tikinčiuosius matyti kančią kitokioje šviesoje, pabrėžia, kad krikščionybėje kančia nėra laikoma beprasmiu blogiu, … [Skaityti toliau…]

Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės, dažnai vadinamos Teresėle (pranc. Thérèse de Lisieux), „mažasis kelias“ yra jos dvasinės žinios esmė. Svarbu suprasti, kad šis „mažasis kelias“ nėra koks nors vientisas, atskiras tekstas ar specialiai parašytas traktatas. Tai dvasinė doktrina bei metodas, kuris tarsi aukso gija persmelkia visą jos rašytinį palikimą. Šią kryptį galima išskaityti bei surinkti iš … [Skaityti toliau…]

Gyvenimas per mirtį Biblijoje yra vienas iš giliausių krikščioniškosios teologijos ir tikėjimo principų, kuris skatina naujai pažvelgti į gyvenimo ir mirties sąvokas. Jėzaus žodžiai Evangelijoje pagal Morkų „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“ (Mk 8, 35) iš pirmo žvilgsnio atrodo … [Skaityti toliau…]

Biblijoje gausu paradoksų – idėjų ir teiginių, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi, bet gilesnėje dvasinėje prasmėje turi logišką prasmę arba atskleidžia gilesnį tiesos sluoksnį. Paradoksai kviečia tikinčiuosius apmąstyti sudėtingus ir gilias dvasines temas. Keli svarbiausi paradoksai Biblijoje: 1. Gyvenimas per mirtį 2. Pirmieji bus paskutiniai, o paskutiniai – pirmieji 3. Jėzus – Dievas … [Skaityti toliau…]

Čarlzas Darvinas, pasiūlęs evoliucijos teoriją, pabrėžė natūralios atrankos principą, kuris teigia, kad organizmai, geriau prisitaikantys prie savo aplinkos, turi didesnę tikimybę išgyventi ir daugintis. Tačiau ši koncepcija dažnai interpretacija yra siaura ir gali būti supainiota su idėja, kad evoliuciją lemia tik kova už būvį. Tiesą sakant, bendradarbiavimas ir socialinės struktūros taip pat yra esminiai evoliucijos … [Skaityti toliau…]

Pirmoji žmogaus nuodėmė, taip pat žinoma kaip „žmonijos nuopuolis“, yra viena iš pagrindinių Biblijos Pradžios knygos istorijų. Ji pasakoja apie tai, kaip pirmieji žmonės – Adomas ir Ieva – nepakluso Dievo įsakymui ir nusidėjo. Ši nuodėmė turėjo lemtingas pasekmes visai žmonijai, nes ji atnešė gėrio ir blogio pažinimą, tačiau kartu ir bausmę – mirtį bei … [Skaityti toliau…]

Dievas sumaišė žmonių kalbas Babelio bokšto istorijoje, kuri randama Pradžios knygos 11 skyriuje. Šiame pasakojime žmonės, turėję vieną bendrą kalbą, nusprendė susiburti ir pastatyti bokštą, kuris siektų dangų. Jų tikslas buvo įtvirtinti savo vardą ir išvengti išsklaidymo po žemę: „Eikime, statykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų, kad išgarsėtume ir nebūtume išsklaidyti po visą … [Skaityti toliau…]

Katė, kaip naminis gyvūnas, nėra minima Biblijoje, ir šis faktas visada kelia smalsumą tiek tyrinėtojams, tiek skaitytojams. Vienas galimas paaiškinimas yra susijęs su kultūriniu ir geografiniu kontekstu, kuriame buvo parašyti Biblijos tekstai. Biblija daugiausia buvo sukurta Artimuosiuose Rytuose, regionuose, kur katės dar nebuvo paplitusios kaip naminiai gyvūnai tuo metu, kai Biblija buvo rašoma. Katės buvo … [Skaityti toliau…]

Dešimtasis Dievo įsakymas, skambantis „Negeisk svetimo turto“ (Išėjimo 20:17), kalba apie žmogaus vidinius troškimus, susijusius su materialinėmis vertybėmis. Šis įsakymas yra išskirtinis tuo, kad ne tik draudžia neteisėtą veiksmą (vogimą), bet ir nukreipia į žmogaus vidinę būseną, draudžiant geisti to, kas priklauso kitam asmeniui. Tai kvietimas saugoti savo širdį ir mintis nuo pavydulio, godumo ir … [Skaityti toliau…]

Penktasis Dievo įsakymas, skambantis „Nežudyk“ (Išėjimo 20:13), yra moralinė norma, apibrėžianti žmogaus teisę į gyvybę. Šis įsakymas pabrėžia žmogaus gyvybės šventumą ir neliečiamumą. Dievo įsakymas draudžia sąmoningai, tyčia atimti kito žmogaus gyvybę, nes gyvybė yra šventa Dievo dovana, kurią tik Jis turi teisę duoti ir atimti. Įsakymas kyla iš pagarbos žmogaus orumui ir Dievo kūrinijai. … [Skaityti toliau…]

Ketvirtasis Dievo įsakymas, skambantis „Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats, tavo Dievas, tau duoda“ (Išėjimo 20:12), yra pirmasis įsakymas, susijęs su žmogaus tarpusavio santykiais. Šis įsakymas kviečia mus parodyti pagarbą ir dėkingumą savo tėvams, kurie yra pirmieji mūsų gyvenimo globėjai, mokytojai ir mylėtojai. Dievas šiuo įsakymu skatina šeimos vienybę, pagarbą … [Skaityti toliau…]