Krikščioniška meditacija

Šiuolaikinis pasaulis mus nuolatos atakuoja triukšmu: pranešimai telefone, darbai, skubėjimas ir nesibaigiantis minčių srautas galvoje. Žmonės ieško būdų sustoti, todėl meditacija tapo itin populiari. Tačiau išgirdę žodį „meditacija“, daugelis pirmiausia pagalvoja apie Rytų praktikas, kojų sukryžiavimą ir bandymą „ištuštinti“ protą. Krikščioniška meditacija (Meditatio Christiana) veikia visiškai kitaip. Tai bandymas „užpildyti“ save kitu asmeniu – Dievu. … [Skaityti toliau…]

Santuokos sandora

Santuokos sandora (foedus matrimoniale) yra teisinis bei dvasinis ryšys, kuriuo vyras ir moteris laisva valia susitaria kurti šeimą. Tai nėra tik moralinis įsipareigojimas ar paprastas pažadas, bet aiškiai apibrėžta sąjunga, sukelianti civilines ir religines pasekmes. Bažnyčios mokyme sandora suprantama kaip abipusis sutikimas, kuriuo du asmenys negrįžtamai įsipareigoja bendram gyvenimui, ištikimybei bei tarpusavio gerovei. Šis sutikimas … [Skaityti toliau…]

Adventistai

Adventistai yra viena iš protestantizmo atšakų, kuri išsiskiria savo pabrėžtu tikėjimu į greitą antrąjį Jėzaus Kristaus atėjimą. Šios religinės bendruomenės šaknys siekia XIX a., kai Viljamas Miuleris (1782–1849), buvęs baptistų pamokslininkas JAV, pradėjo skelbti pranašystes apie Kristaus sugrįžimą. Miuleris atliko intensyvų Biblijos tyrinėjimą ir 1844 metus nurodė kaip Jėzaus Kristaus antrojo atėjimo datą, remdamasis Danieliaus … [Skaityti toliau…]

Liuteronybė

Terminas „liuteronybė“ kilęs iš vardo Martynas Liuteris (lot. Martinus Lutherus) – vokiečių teologo, vieno svarbiausių Reformacijos judėjimo veikėjų XVI a. Žodis „liuteronai“ pradžioje buvo naudojamas kaip pravardė Liuterio šalininkams, tačiau vėliau tapo oficialiu pavadinimu protestantų judėjimui, kurio pagrindus suformavo būtent jis. Liuteronybė – tai viena iš pagrindinių protestantizmo krypčių, dar kitaip vadinama evangelikų liuteronų tikėjimu. … [Skaityti toliau…]

Protestantizmas – viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių

Protestantizmas – viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių. Protestantizmo pavadinimas istoriškai susijęs su iškilmingu protestu, kurį 1529 m. Špėjėrio miesto seime pareiškė liuteronybės šalininkai prieš katalikų daugumos nutarimą sustabdyti reformacijos plitimą. Vėliau protestantizmo termino reikšmė praplėsta. Protestantizmas nuo katalikybės skiriasi šiais principais: 1)vieninteliu Apreiškimo šaltiniu pripažįsta Bibliją, 2)laikosi nuteisinimo tikėjimu principo, 3)akcentuoja rel. individualizmo ir … [Skaityti toliau…]

Stačiatikiai, provoslavai

Stačiatikybė, pravoslavybė – viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių (dar yra katalikybė ir protestantizmas), susiformavusi po Didžiojo schizmos 1054 m., kai Rytų ir Vakarų bažnyčios atskilo. Ortodoksų bažnyčia (stačiatikiai) išlaikė senovinę liturgiją, doktrinas ir dvasines tradicijas, kurios dažnai laikomos seniausiomis ir autentiškiausiomis krikščioniškos tikėjimo išraiškos formomis. Stačiatikių tikėjimas akcentuoja teisingą tikėjimą („ortodoksiją“), kuris išreiškiamas tiek … [Skaityti toliau…]

Tarptautinė Krišnos sąmonės sąjunga (krišnaistai)

Tarptautinė Krišnos sąmonės sąjunga (krišnaistai) – viena šiuolaikinių netradicinių religijų, įkurta septintajame dešimtmetyje JAV. Indijoje jos išpažinėjai vadinami vaišnavais. Krišnaistų tikėjimo objektas – personifikuotas dievas Krišna, mokymas remiasi Prabhupados parengta Bagavadgitos interpretacija. Išpažinėjų tikslas – priartėti prie aukštosios sąmonės, kurios absoliutas – dievas Krišna. Krišnos sąmonės požiūriu, materialusis pasaulis, t.p. žmogaus kūnas yra tik iliuzija. … [Skaityti toliau…]

Jis buvo žydų lauktasis Mesijas

Svarbiausia pasikeitimą lėmė krikščioniškoji Jėzaus samprata. Krikščionys labai anksti ėmė suvokti, kad per Jėzų išsipildė žydų viltys sulaukti savo Dievo pasirinkto tarpininko, kurisateisiąs jiems viešpatauti. Jis buvo žydų lauktasis Mesijas. Žydai to nepripažino – čia slypi esminis skirtumas tarp jų ir krikščionių. Krikščionims Jėzaus atėjimas reiškė, kad jau pradeda pildytis visa, kas Dievo buvo pasakyta … [Skaityti toliau…]

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją

Judaizmas rodo žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis … [Skaityti toliau…]

Budizmas yra nepaprastai sena filosofija

Budizmas yra nepaprastai sena filosofija kilusi Indijoje. Budistai netiki dieviškąja būtybe, vadinama Dievu tačiau jie tiki dieviškąja realybe. Kadangi jie netiki įasmenintu Dievu todėl jie nekalba maldų. Bet kai kurie meldžiasi Budai. Budistai tiki, kad Buda gyvena kiekviename iš mūsų. Budizmo pradininkas buvo Indijos princas Sidharta Gautava (vėliau žinomas kaip Buda). Sidharta užaugo prabangiuose rūmuose … [Skaityti toliau…]

Judaizmas atspindi žydų tautos religiją ir kultūrą

Judaizmas rodo žydų tautos religiją ir kultūrą, ypatingai, nuo Babilono nelaisvės laikų, 535 prieš K., iki šių dienų. Taip, kaip Kristaus laikais judaizme buvo įvairių sektų, tokių, kaip fariziejai, sadukėjai ir Esėjai, taip ir šiandien jame yra daug skirtingų atšakų (pvz., ortodoksai, Chasidai, reformatai, konservatoriai ir pan.). Ko gero, vienintelis šias grupes siejantis faktorius šiomis … [Skaityti toliau…]

Induizmas – tai seniausia pasaulio religija

Induizmas – seniausia pasaulio religija, susiformavusi maždaug 2000 m. pr. Kr. Ši religija neturi vieno įkūrėjo ar pranašo. Tai labai įvairialypė tradicija, tačiau ją jungia Brahmano samprata – nesikeičiantis Absoliutas, pirminė realybė, egzistuojanti anapus kasdienio matomo pasaulio. Hinduizmas ar induizmas? Abu terminai vartojami lietuvių kalboje: hinduizmas dažnesnis šiuolaikinėje vartosenoje, o induizmas laikomas norminiu lietuvišku variantu. … [Skaityti toliau…]