Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Trečiasis Dievo įsakymas, kuris skelbia „Švęsk sekmadienį“ (Išėjimo 20:8), yra Dievo kvietimas skirti vieną dieną iš septynių poilsiui ir dvasinei atgaivai. Šis įsakymas remiasi sukūrimo istorija, kai Dievas per šešias dienas sukūrė pasaulį, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl žmogus kviečiamas sekti šiuo pavyzdžiu ir skirti laiką Dievui, maldai, apmąstymui bei bendravimui su artimaisiais. Biblijoje randame, … [Skaityti toliau…]
Vienas ryškiausių pavyzdžių, iliustruojančių pasaulio grožį ir žmogaus nesugebėjimą jo tinkamai vertinti, yra pasakojimas iš Biblijos apie Jobą. Knygoje pasakojama apie Jobą – teisų ir Dievą bijantį žmogų, kuris neteko visko: turto, vaikų, sveikatos. Jobas, kenčiantis didžiulius praradimus ir skausmą, pradėjo abejoti Dievo teisingumu ir kėlė klausimus apie savo nelaimių priežastis. Dievas galiausiai atsako Jobui … [Skaityti toliau…]
Antrasis Dievo įsakymas, kuris skamba „Netark Dievo vardo be reikalo“ (Išėjimo 20:7), yra svarbus krikščionims ir žydams, nes jis tiesiogiai susijęs su pagarba Dievo šventumui. Dievo vardas, remiantis Biblija, nėra paprastas žodis – jis simbolizuoja Dievo esmę, Jo didybę, šventumą ir neapsakomą galią. Dievo vardas buvo laikomas šventu ir neištariamu žydų tradicijoje, todėl šis įsakymas … [Skaityti toliau…]
Pirmasis Dievo įsakymas, išreiškiamas fraze „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“ (Išėjimo 20:3), yra esminis krikščioniškosios bei žydų religijos pagrindas. Šis įsakymas yra ne tik raginimas garbinti vieną Dievą, bet ir dvasinis kvietimas išlikti ištikimam Dievui kaip vieninteliam ir tikram Kūrėjui bei Aukščiausiajam Viešpačiui. Biblijos kontekste, Dievas šį įsakymą davė Izraelio tautai po to, kai … [Skaityti toliau…]
Kristaus kančia – tai vienas iš svarbiausių įvykių krikščionybėje, dažnai vadinamas Kristaus kančia ir mirtimi. Šis įvykis apima paskutines Jėzaus gyvenimo dienas, pradedant nuo Jo suėmimo Getsemanės sode ir baigiant nukryžiavimu bei palaidojimu. Kančios aprašymą galima rasti visose keturiose evangelijose – Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Šis įvykis krikščionims simbolizuoja didžiausią meilės ir aukos aktą … [Skaityti toliau…]
Biblija, nors ir nėra tiesiogiai orientuota į vaikų gyvenimo smulkmenas, visgi turi gilių filosofinių ir teologinių minčių apie vaikus, tačiau dažnai šios idėjos nėra akcentuojamos tiesmukai. Vienas iš ryškiausių momentų, kai Jėzus kalba apie vaikus, yra evangelijose, pavyzdžiui, Mato 18:3: „Iš tiesų sakau jums, jei nepasirodysite kaip maži vaikai, neįeisite į Dangaus karalystę.“ Ši citata … [Skaityti toliau…]
Citatoje išryškinama pagrindinė teologinė mintis apie Dievo prigimtį ir jo pažinimo ribotumą žmogaus suvokimui. Žodžiai „Nors ir apsireikšdamas, Dievas lieka nesuvokiamas slėpinys“ reiškia, kad net jei Dievas save apreiškia per kūriniją, per raštus, per Jėzų Kristų, žmogaus protas vis tiek negali iki galo suvokti Jo begalinės esmės. Dievas, kaip aukščiausia ir transcendentinė būtybė, lieka paslaptis, … [Skaityti toliau…]
Filosofoje apie laisvę ir tikėjimą dažnai kyla klausimų apie tai, ką reiškia būti tikrai laisvu žmogumi, ypač kai egzistuoja dieviškieji įsakymai ir nurodymai. Ką reiškia laisvė tikinčiajam, kai jis yra kviečiamas laikytis Dievo valios ir įstatymų? Vienas esminis klausimas: ar laisvė yra galimybė daryti viską, ką nori, ar tai yra galimybė pasirinkti tai, kas yra … [Skaityti toliau…]
Požiūris į kerštą Biblijoje varijuoja nuo senojo įstatymo, kuris leido „akis už akį“, iki Naujajame Testamente aprašyto mokymo apie atleidimą ir meilę priešams. Štai išsamus požiūris į kerštą, remiantis įvairiais šventaisiais raštais, citatomis ir įžvalgomis. 1. Senojo Testamento požiūris: „Akis už akį“ Senajame Testamente kerštas dažnai laikomas teisingumo forma, o Dievas dažnai apibūdinamas kaip vykdantis … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas iškelia geografines klaidas ir netikslumus, randamus Biblijos Pradžios knygos pasakojime apie Edeno sodą. Pradžios knyga (2:8, 10–14) mini keturias upes, kurios, kaip teigiama, teka iš Edeno sodo ir drėkina aplinkines šalis. Tos upės yra Pisonas, Gehonas, Tigras ir Eufratas. Geografiniu požiūriu, šių upių vieta ir aprašymas kelia daug klausimų ir neatitikimų. Pirmiausia, Biblijoje … [Skaityti toliau…]
Nuteisinimas krikščioniškoje teologijoje yra ypatingas Dievo meilės ir gailestingumo veiksmas, kuriuo Dievas pripažįsta nusidėjėlį teisų per Jėzaus Kristaus auką. Tai reiškia, kad žmogus, nors ir būdamas nuodėmingas, per tikėjimą Kristumi yra „nuteisintas“, tai yra, pripažintas teisus Dievo akyse, nepaisant savo nuodėmių. Šv. Augustinas, apie kurį tu cituoji, nuteisinimą laiko vienu didingiausių Dievo darbų. Jis pabrėžia, … [Skaityti toliau…]
Neigiamoji teologija, dar vadinama apofatine teologija, yra metodas, kuriuo Dievas apibūdinamas ne per tai, kas Jis yra, o per tai, kas Jis nėra. Šis požiūris grindžiamas prielaida, kad Dievas yra absoliučiai transcendentinis, viršijantis bet kokius žmogaus suvokimo ir kalbos apribojimus. Todėl bet kokie bandymai apibūdinti Dievą žmogiškais terminais būtų neišvengiamai netikslūs, nes Dievas neįmanoma visiškai … [Skaityti toliau…]