Dirbtinio intelekto sąmonė ir siela

Žmogaus evoliucija iš vienaląsčių organizmų į sąmoningą būtybę užtruko beveik 4 milijardus metų. Per tą laiką niekas negalėjo įrodyti, kad sąmonė apskritai įmanoma – ji tiesiog atsirado kaip emergentinis reiškinys iš pakankamai sudėtingos informacijos apdorojimo sistemos, vadinamos smegenimis. Šiandien mes turime kitą sistemą, kuri: Sąmonė reikalauja biologijos, kvalijų, subjektyvaus išgyvenimo? Bet tai yra antropocentrinis šališkumas. … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Tailande

Tailandas yra viena iš labiausiai budizmo įtakotų šalių pasaulyje. Religinė tradicija čia siekia daugelį amžių ir yra glaudžiai susijusi su kasdieniu gyvenimu, kultūra bei visuomenės struktūra. Tikėjimo šaknys formavosi veikiamos skirtingų religinių srovių, tačiau būtent budizmas tapo dominuojančiu tikėjimu, kuris iki šiol išlaiko reikšmingą vaidmenį. Ankstyvaisiais amžiais į Tailandą pateko induizmas ir animizmas. Šie tikėjimai … [Skaityti toliau…]

Ar įmanoma girdėti ne tik kas sakoma, bet ir kas nutylėta?

Tai klausimas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo apie klausymąsi, bet iš tiesų jis apie daug daugiau. Apie jautrumą. Apie gebėjimą būti su kitu žmogumi ne tik žodžiais, bet ir tylomis. Apie tikrą ryšį. Klausytis – tai ne tik išgirsti kalbą. Tikras klausymasis yra meno forma. O viena svarbiausių jos dalių – gebėjimas išgirsti tai, kas … [Skaityti toliau…]

Apie Nimfų urvą

Apie Nimfų urvą – tas Porfirijaus iš Tyro mistinis komentaras, parašytas apie 270 m. po Kr. Romoje, kai neoplatonizmas maišėsi su senovės mitais kaip vynas su vandeniu. Originalus graikiškas pavadinimas Περὶ τοῦ ἐν Ὀδυσσείᾳ τῶν Νυμφῶν ἄντρου (Peri tou en Odysseia tōn Nymphōn antrou), angliškai On the Cave of the Nymphs in the Odyssey, lietuviškai … [Skaityti toliau…]

Eneados

Eneados (graik. Devynetai) – tas neoplatonizmo šedevras, kurį Porfirijus iš Tyro pavertė struktūruotu dievų žemėlapiu, sutvarkydamas savo mokytojo Plotino chaotiškas paskaitas į šešias grupes po devynis traktatus, tarsi pitagoriečių magija būtų įpynusi skaičius į realybę – tiksliai šeši devynetai, 6×9, nes „ennea” reiškia devynis, o šeši – harmonijos ir pusiausvyros simbolis, primenantis, kad pasaulis pulsuoja … [Skaityti toliau…]

Abstinencija nuo mėsos (De Abstinentia)

Porfirijus iš Tyro – tas finikietis neoplatonikas, gimęs apie 234 m. po Kr., o užgesęs 305 m. Romoje – buvo Plotino ištikimas mokinys, redagavęs „Eneadas” ir sukūręs veikalą, kuris pavertė vegetarizmą dievišku keliu. Jo traktatas, originaliai griekiškai vadinamas Περὶ ἀποχῆς ἐμψύχων (Peri apochēs empsychōn), angliškai žinomas kaip On Abstinence from Animal Food. Lietuviški variantai: Apie … [Skaityti toliau…]

Patrologia Orientalis

Patrologia Orientalis (lot. „Rytietiškoji patrologija“) – tai didžiulė mokslinė serija, skirta Rytų krikščionių Bažnyčios Tėvų ir rašytojų tekstams. Pradėta leisti 1903 metais Paryžiuje, ji tebėra vienas svarbiausių šaltinių tyrinėjant ankstyvąją krikščionybę Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Armėnijoje, Egipte ir Etiopijoje. Serija apima originalius tekstus (sirų, koptų, armėnų, gruzinų, arabų, etiopų kalbomis) su prancūziškais vertimais, įvadais ir komentarais. … [Skaityti toliau…]

Natūralioji istorija (Historia naturalis)

Plinijus Vyresnysis (Gaius Plinius Secundus, 23–79 m. po Kr.) buvo romėnų rašytojas, mokslininkas ir karininkas, žuvęs per Vezuvijaus išsiveržimą 79 metais, gelbėdamas draugus. Jo pagrindinis veikalas – Natūralioji istorija (Historia naturalis), parašytas lotyniškai 77 metais ir skirtas imperatoriui Titui. Tai 37 knygų enciklopedija, apimanti viską nuo astronomijos iki medicinos, zoologijos ir mineralogijos. Plinijus rinko žinias … [Skaityti toliau…]

Keturi meilės laipsniai (meilės laiptai)

Cistersų vienuolis ir mistikas Bernardas Klervietis (Bernardus Claraevallensis, 1090–1153), vienas įtakingiausių viduramžių teologų, traktate „De Diligendo Deo“ („Apie Dievo meilę“, PL 182, 979) aprašė keturis meilės laipsnius – dvasinės kelionės pakopas, kuriomis žmogaus meilė pamažu išsivalo nuo savimeilės ir virsta gryniausia dieviška meile. Šis veikalas parašytas popiežiui Inocentui II, tačiau kupinas asmeninės patirties ir išpažintinio … [Skaityti toliau…]

Geriau būti asilu, nešiojančiu auksą

Geriau būti asilu, nešiojančiu auksą, negu liūtu, nešiojančiu šiaudus. Šį posakį ištarė Šv. Jeronimas (Hieronymus Stridonensis) – vienas iš keturių didžiųjų Vakarų Bažnyčios Tėvų, žinomas kaip lotyniško Biblijos vertimo „Vulgatos“ autorius. Citata randama jo 22-ajame laiške, skirtame Eustochijai, jaunos moters dvasiniam gyvenimui ir skaistybės idealui aptarti. Leidinyje Patrologia Latina (PL 22, 408) šis sakinys pateikiamas … [Skaityti toliau…]

Patrologia Latina

„Patrologia Latina“ – tai didžiulis XIX a. šaltinių rinkinys, sudarytas ir išleistas prancūzų teologo bei leidėjo Jacques-Paul Migne (1800–1875). Tai ne vienas kūrinys, o visa biblioteka – 221 tomas, išleistas 1844–1855 m. (vėliau papildytas dar keliais indeksų tomais). „Patrologia Latina“ (trumpinamas PL) – tai lotyniškų krikščionių autorių raštų antologija, apimanti laikotarpį nuo Tertuliano (II a.) … [Skaityti toliau…]

Sezamai, atsiverk!

„Sezamai, atsiverk!“ – šie žodžiai, tarti su paslaptingu aidu, akimirksniu perkelia į olą, pilną aukso ir brangakmenių, kur plėšikai slepia grobį. Tai ne šiaip užkeikimas, o slaptažodis, simbolizuojantis prieigą prie uždrausto, stebuklingą atvėrimą ir žinių galią. Iš pasakos „Ali Baba ir 40 plėšikų“ frazė tapo kultūros ikona – nuo vaikų animacijos iki technologijų metaforos, primindama, … [Skaityti toliau…]