Dangaus vartai, liaudiškai vadinami „Šv. Petro vartais“ yra populiarus viduramžiškas vaizdinys: kai žmogus miršta, jo siela atskrenda prie didžiulių perlinių vartų (graik. αἱ πύλαι τῆς μαργαρίτου, lot. portae margaritae, hebr. שַׁעֲרֵי פְּנִינִים), ten šv. Petras su raktais (Mt 16,19) atverčiama Gyvenimo knyga (graik. βίβλος τῆς ζωῆς, lot. liber vitae, hebr. סֵפֶר הַחַיִּים) ir pažiūrima, ar tavo vardas įrašytas; jei taip – perliniai vartai atsiveria ir eini į dangų, jei ne – tenka keliauti žemyn. Tai tik graži liaudies legenda, o ne Biblijos tiesa – tikrasis teismas vyksta kur pagrindinė vieta – Didysis Baltasis Sostas, ten knygą atveria pats Kristus.
Yra du būdai kalbėti apie tą patį vaizdinį – vienas juokingas ir liaudiškas, kitas rimtesnis ir bažnytinis.
- „Šv. Petras prie vartų“ – taip sakoma, kai norima pajuokauti arba greitai paaiškinti, kas laukia po mirties.
„Oi, kai numirsiu, eisiu pas Petrą prie vartų, jis paklaus: „Dokumentus!““
Tai senas lietuviškas posakis, ypač populiarus sovietmečiu ir kaime. Žmonės įsivaizduodavo: miršti → atskrendi prie didžiulių perlinių vartų → ten sėdi šv. Petras su barzda, dideliu raktu ir stora knyga. Jis atverčia knygą, pažiūri, ar tavo vardas įrašytas, ir arba įleidžia į dangų, arba palinguoja galva ir sako: „Atsiprašau, žemyn…“
Tai humoristinis, folklorinis variantas – visi supranta, bet niekas Biblijos ten neieško. - „Šv. Petro vartai“ – taip rašo rimtuose bažnytiniuose tekstuose, enciklopedijose ir katekizmuose.
Čia jau ne juokas, o simbolis: dangaus karalystės įėjimas, kurį saugo apaštalas Petras, nes Jėzus jam davė „dangaus karalystės raktus“ (Mt 16,19). Tai pats slenkstis tarp žemės ir dangaus.
Kaip viskas vyksta pagal liaudies pasakojimą
- Žmogus miršta.
- Siela pakyla į viršų ir atsiduria prie didžiulių, blizgančių Šv. Petro vartų (dar vadinamų perliniais vartais – Apr 21,21).
- Prie vartų sėdi šv. Petras su raktais rankoje.
- Jis atverčia Gyvenimo knygą (graik. βίβλος τῆς ζωῆς, lot. liber vitae, hebr. סֵפֶר הַחַיִּים).
- Ieško tavo vardo.
- Jei randa – vartai atsiveria, angelai gieda, eini į dangų.
- Jei neranda – „Atsiprašau, drauge, čia ne tavo stotelė“ – ir siela nugarmą į pragarą.
Kartais dar pridėdavo: jei gyvenime daug nuodėmių, bet paskutinę akimirką atgailavai – Marija ar angelas sargybinių įsikiša ir išprašo malonę.
Iš kur atsirado šitas vaizdinys?
- Mt 16,19 – Jėzus Petrui: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus.“
- Apr 21,21 – naujajame Jeruzalėje 12 perlinių vartų.
- Apr 20,12–15 – Gyvenimo knyga prie Didžiojo Baltojo Sosto.
Žmonės viduramžiais viską sujungė į vieną paveikslėlį ir gavo Šv. Petrą prie vartų.
Svarbu žinoti – ką sako tikroji Biblija
- Šv. Petras prie vartų su raktais ir knyga – graži legenda, bet ne Biblijos tiesa.
- Tikrasis teismas vyksta prie Didžiojo Baltojo Sosto, kur sėdi pats Kristus.
- Gyvenimo knygą atveria Avinėlis (Kristus), o ne Petras.
- Raktai Petrui duoti ne vartams atrakinti, o nuodėmėms atleisti ir Bažnyčiai valdyti.
Kai kas nors miršta, žmonės juokais sako: „Dabar eis pas Šv. Petrą prie vartų – parodys dokumentus!“
O rimtai – dangų atidaro pats Jėzus, nes Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Petras ten tikrai yra, bet greičiausiai sveikinasi ir apkabina, o ne tikrina.