Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Nerimas – vienas dažniausių jausmų, kurį žmonės patiria kasdien. Baimė dėl rytojaus, sveikatos, pinigų ar santykių gali užgožti mintis. Biblija jo nevengia: nuo Senojo Testamento iki Naujojo nerimas minimas kaip tikra žmogaus dalis, bet visada su kvietimu pasitikėti Dievu. Senajame Testamente nerimas dažnai siejamas su kasdienėmis bėdomis. Psalmėse Dovydas daug kartų kalba apie vidinį nerimą: … [Skaityti toliau…]
Dievo žaidimas – tai vaizdinga mintis, kuri teologijoje pasirodo kaip būdas suprasti, kodėl pasaulis sukurtas būtent taip, su visomis jo keistenybėmis, pasirinkimais ir netikėtumais. Dievas leido žmonėms rinktis tarp gėrio ir blogio tarsi kurdamas žaidimą, kuriame stebi, kas nutiks. Tai skamba intriguojančiai, nes tokia samprata paverčia egzistenciją ne griežtu planu, o gyvu procesu, kur laisvė … [Skaityti toliau…]
Gianfrancesco Pico della Mirandola, radikalus Renesanso mąstytojas ir Savonarolos šalininkas, 1520 metais Mirandoloje išleido savo pagrindinį veikalą – lotyniškai parašytą traktatą, kurio pilnas pavadinimas: „Examen vanitatis doctrinae gentium, et veritatis Christianae disciplinae, distinctum in libros sex“. Lietuviškai tai skambėtų kaip „Pagonių mokymo tuštybės nagrinėjimas ir krikščioniškosios tiesos disciplina, padalinta į šešias knygas“. Knyga išspausdinta jo … [Skaityti toliau…]
Giovanni Pico della Mirandola, garsus Renesanso humanistas, gimęs 1463 metais Mirandoloje ir miręs 1494-aisiais Florencijoje, paliko neišbaigtą veikalą prieš būrimo astrologiją. Jo sūnėnas Gianfrancesco Pico 1496 metais Bolonijoje išleido knygą pavadinimu „Disputationes adversus astrologiam divinatricem“ – „Ginčai prieš būrimo astrologiją“. Tai dvylikos knygų traktatas, parašytas lotyniškai vėlyvuoju Pico gyvenimo laikotarpiu, kai jis artimai bendravo su … [Skaityti toliau…]
Giovanni Francesco Pico della Mirandola, dažnai vadinamas Gianfrancesco, gimė apie 1469 metus Mirandoloje (Italija) ir mirė 1533 metais, nužudytas savo sūnėno per šeimyninį konfliktą. Jis buvo Mirandolos ir Konkordijos valdovas, garsaus Renesanso humanisto Giovanni Pico della Mirandolos sūnėnas. Skirtingai nuo dėdės, kuris siekė suderinti įvairias filosofijas ir religijas, Gianfrancesco tapo uoliu Girolamo Savonarolos sekėju – … [Skaityti toliau…]
Viljamas Šekspyras ir jo tragedija „Makbetas” – vienas iš tų kūrinių, kurie per amžius kėlė audras teatro scenose ir skaitytojų mintyse, nes jame susipina politinės intrigos, žmogaus psichologijos gelmės ir religinės baimės dėl velnio bei raganų galios, atspindinčios to meto tikėjimą ir Bažnyčios požiūrį į nuodėmę bei prietarus. Šis kūrinys, parašytas anglų kalba, originaliai vadinasi … [Skaityti toliau…]
Kai žmogus auga be aiškaus tikėjimo pagrindo, be tų ritualų, kurie nuo vaikystės tampa įpročiu, pasaulis atrodo kaip didelis labirintas. Tiek daug kelių – krikščionybė, islamas, budizmas, hinduizmas, judaizmas, o dar ir ateizmas, kuris atsisako antgamtinio kelio. Kaip išsirinkti? Gal pradėti nuo savęs: ko ieškai gyvenime? Ramybės, taisyklių, bendruomenės, ar tiesiog laisvės nuo klausimų? Pasirinkimas … [Skaityti toliau…]
Kumauno kalnų regione, šiaurinėje Indijos dalyje, išliko neįprasta ir paslaptinga pelėdų legenda. Ji atskleidžia, kaip šis paukštis tapo ne tik nakties simboliu, bet ir magijos, meilės bei išminties įrankiu. Pasakojama, kad iš pradžių pelėdos neturėjo savo plunksnų. Jos turėjo skolintis jas iš kitų paukščių – kaimynų. Todėl iki šiol pelėdos yra persekiojamos, jei dieną pasirodo … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
„Doctrina Christiana“ – tai viena iš pačių pirmųjų spausdintų knygų Filipinuose, išleista 1593 metais Maniloje. Ji laikoma pirmąja knyga, atspausdinta Filipinuose europietiška tradicija, ir vienintele išlikusia kopija saugoma JAV Kongreso bibliotekoje (Lessing J. Rosenwald kolekcijoje). Knyga parašyta ispanų misionierių, daugiausia priskiriama pranciškonui Juan de Plasencia (arba bendram dominikonų ir pranciškonų darbui), o spausdinta dominikonų spaustuvėje … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]