Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
„Vaskiči“ (arba „vas ki hop“) – tai populiarus lietuviškas rankų žaidimas, kilęs iš senovės Azijos ir praturtintas europietiškais elementais. Tai ciklinis lažybų mechanizmas, kur žaidėjai vienu metu parodo ženklus pirštais, o laimi tas, kurio ženklas „nugali“ kitus pagal nustatytas taisykles. Žaidimas žinomas tūkstantmečiais, naudojamas ginčams spręsti, pramogai ar net rimtiems sprendimams – nuo vaikų kiemo … [Skaityti toliau…]
1959 m. sausio mėnesį Danijos Nyborgo paplūdimyje susirinko daugiau nei 40 bažnyčių atstovų – ne įprastą salę, o laivą Baltijos jūroje. Taip gimė Europos bažnyčių konferencija, arba CEC (Conference of European Churches), kad apeitų vizų kliūtis Rytų Europos delegatams per Šaltąjį karą. Šis laivas tapo simboliu: olandų reformuotų bažnyčių lyderiai ir rusų ortodoksai kartu meldėsi, … [Skaityti toliau…]
1971-ųjų kovą Vokietijoje susibūrė trylikos Europos šalių vyskupų atstovai, kurdami struktūrą, kuri tapo balsu katalikiškajai Bažnyčiai keičiamame žemyne. Europos vyskupų konferencijų taryba, arba CCEE (Consilium Conferentiarum Episcoporum Europae), šiandien jungia 39 narius iš 45 šalių, įskaitant 33 nacionalines vyskupų konferencijas ir atstovus iš mažesnių bendruomenių, kaip Monako ar Estijos apaštališkasis administratorius. Tai gyvas organizmas, kur … [Skaityti toliau…]
Toli Ramiajame vandenyne, kur vėjas nuo bangų neša akmens dulkes, o moai statulos žvelgia į horizontą, klestėjo paslaptingas Rapa Nui pasaulis. Velykų salos gyventojai – rapanujiečiai – kūrė tikėjimą, kuriame dvasios, protėviai ir gamtos jėgos susiliejo į vieną gyvą audinį. Tai nebuvo religija su šventraščiais ar dogmomis, o veikiau išgyventas ryšys su žeme, akmeniu, jūra … [Skaityti toliau…]
Bodhgajos istorija – tai dvasinio žmogaus gimimas. Čia, ant Neranžaros upės kranto, Sidharta Gautama, būdamas trisdešimt penkerių, sustojo po bodhi medžiu, pavargęs nuo septynerių metų klajonių ir beviltiškų asketizmo bandymų. Tų metų jis nešvaistė veltui – tai buvo kelionė nuo karališkojo rūmo iki miškų, nuo prabangos iki visiško bado. Jis išėjo iš Kapilavastu rūmų palikęs … [Skaityti toliau…]
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
„Περὶ Προσευχῆς“ (Perì Proseuchēs) – tai vienas intymiausių ir brandžiausių Evagrijaus Pontiečio kūrinių, parašytas apie 390–395 metus Kellijų dykumoje Egipte. Lotyniškas pavadinimas: „De Oratione“. Angliški pavadinimai: „On Prayer“, „Chapters on Prayer“. Lietuviški atitikmenys: „Apie maldą“, kartais – „Malda be vaizdinių“. Tai nėra ilgas traktatas, o 153 trumpi skyriai (kephalaia), kiekvienas – vienas ar keli sakiniai, … [Skaityti toliau…]
Evagrijus Pontietis, IV amžiaus dykumų vienuolis, sukūrė praktinę dvasinę sistemą, kurią pavadino kova su „logismoi“ – piktosiomis mintimis. Šios mintys nėra paprastos idėjos, o demoniški puolimai, kurie prasideda prote, žadina aistras ir veda prie nuodėmės. Evagrijus jas matė kaip grandinę: mintis → aistra → nuodėmė. Jo mokymas remiasi asmenine patirtimi Nitrijos ir Kellijų dykumose, kur … [Skaityti toliau…]
Philokalia – tai vienas įspūdingiausių dvasinės literatūros rinkinių, koks tik kada nors buvo sudarytas. Pats žodis „Philokalia“ kilęs iš graikų kalbos: „philo“ reiškia meilę, o „kalos“ – grožį. Taigi pavadinimas nusako meilę grožiui, tačiau ne išoriniam, o vidiniam – dieviškajam grožiui, kuris atsiskleidžia žmogaus sieloje per maldą ir dvasinį apsivalymą. Lietuviškai kartais vartojamas terminas „Filokalija“, … [Skaityti toliau…]
Netektis – vienas giliausių žmogaus išbandymų: mirtis artimojo, skyrybos, sveikatos praradimas ar svajonės žlugimas – išplėšia dalį savęs, palikdama tuštumą, kuri atrodo neįveikiama. Malda čia ne visada keičia situaciją, bet visada keičia širdį. Ji ne pašalina skausmą, o perkeičia jį: tuštumą pripildo Dievo buvimu, neviltį – viltimi. Kai niekas nebegali paguosti, malda tampa tiltu tarp … [Skaityti toliau…]
Dievas neturi nei pradžios, nei pabaigos – Jis begalinis ne tik laike, bet ir esme, galia, meile, buvimu. Ši mintis – Dievo begalybė – kertinė judaizme, krikščionybėje, islame, hinduizme ir filosofijoje. Tai ne poetiškas epitetas, o metafizinė tiesa: Dievas pranoksta ribas, bet jas apima, nepriklauso nuo nieko, bet viskas iš Jo kyla. Žmogus gali tik … [Skaityti toliau…]