Tekstai

Absoliuti, beribė meilė teologiniu požiūriu suvokiama kaip aukščiausia dvasinė ir moralinė tikrovė, apimanti begalinę atjautą, rūpestį bei visišką atsidavimą. Įvairiose religinėse tradicijose ji laikoma dieviškosios prigimties esme, o krikščionybėje ypač dažnai tapatinama su graikiškuoju „agapės“ terminu, reiškiančiu besąlygišką, nesavanaudišką bei nelygstamą meilę. „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8) – vienas iš kertinių Naujajame Testamente … [Skaityti toliau…]

Atsivertimo istorijos žmones traukia dėl vienos paprastos priežasties: jos griauna mintį, kad žmogus jau galutinai susiformavęs ir nebegali pasikeisti. Kartais lūžis ateina staiga, tarsi žaibas kelyje į Damaską. Kartais jis bręsta metų metus, kol galiausiai viena knyga, vienas pokalbis ar viena nelaimė atidaro duris, kurias žmogus ilgai laikė užremtas. Religijos istorijoje tokių posūkių gausu, tačiau … [Skaityti toliau…]

Vienas dažniausių klausimų tikinčio žmogaus širdyje skamba labai paprastai: kodėl vienos maldos, atrodo, būna išgirstos greitai, o kitos tarsi pakimba tyloje? Žmogus meldžiasi už sveikatą, už šeimą, už darbą, už vaiką, už išėjimą iš sunkios padėties, ir kartais atrodo, kad dangus atsidaro. O kartais – tyla. Tada kyla ne vien liūdesys, bet ir pagunda manyti, … [Skaityti toliau…]

Pelenų diena – tai Gavėnios pradžia Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje. Ji žymi 40 dienų dvasinio pasiruošimo laikotarpio pradžią prieš Velykas. Ši diena kviečia atsigręžti į Dievą, atgailauti, atsisakyti nuodėmių ir susitelkti į tai, kas amžina. Pelenų diena yra kintamos datos – ji visuomet švenčiama trečiadienį, 46 dienos prieš Velykas, nes Gavėnia trunka 40 dienų, įskaitant … [Skaityti toliau…]

Tyrumas suprantamas kaip vidinis žmogaus švarumas, intencijų aiškumas, troškimų kryptis į tai, kas gera, tikra, Dievui artima. Tačiau tyrumas negyvena vakuume. Jam reikia sargo. To sargo vardas – drovumas. Drovumas nėra baimė. Tai ne slėpimasis iš gėdos. Tai brandus atsargumas. Jis saugo ne todėl, kad bijo, bet todėl, kad brangina. Kaip branginamas daiktas laikomas dėžutėje, … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoje tikėjimo šerdyje – du kasdieniai dalykai: duona ir vynas. Ne išskirtiniai, ne reti, bet tie, kurie kasdien paliečia žmogaus ranką, lūpas, gyvenimą. Tačiau Eucharistijoje jie pakyla aukščiau savo prigimties. Jie tampa daugiau nei maistas. Jie tampa Kristumi. Per Paskutinę vakarienę Jėzus nešaukia audrų, nekelia iš mirusių, o ima duoną. Ir taurę. Jo paprastumas tampa … [Skaityti toliau…]

Aukojimas Biblijoje yra pagrindinė tema, rodanti žmogaus santykį su Dievu, atgailą, dėkingumą ir pašventimą. Nuo gyvūnų, tokių kaip avys, balandžiai ar jaučiai, iki retų ir prieštaringų vaikų aukojimo atvejų, aukos turėjo įvairias formas ir tikslus. Mozės Įstatymas detaliai reglamentavo aukojimo tvarką, nurodydamas, kaip, kada ir kodėl aukoti, tačiau aukos egzistavo ir iki Įstatymo, kaip matyti … [Skaityti toliau…]

Šiame sąraše pateikiami vardai, kurių reikšmės tiesiogiai siejasi su Dievu, atspindėdami dieviškąją prigimtį, malonę ar tarnystę. Dauguma jų kilę iš hebrajiškos tradicijos, kur Jahvės vardas (Yāh) ar žodis „Dievas“ (El, Elohim) yra neatsiejama vardo dalis, pavyzdžiui, Zacharijas („Dievas prisimena“) ar Emanuelis („Dievas su mumis“). Taip pat įtraukti graikiškos kilmės vardai, tokie kaip Teodoras („Dievo dovana“), … [Skaityti toliau…]

Skaičiai religijose – tai ne vien matematiniai ženklai, bet slapti raktai į pasaulio tvarką, dieviškus dėsnius ir žmogaus dvasinę kelionę. Nuo Biblijos iki Vedų, nuo kabalos iki islamo maldų – kiekvienas skaičius turi savo svorį, savo ritmą ir savo vietą šventame pasakojime. Jie atsiranda neatsitiktinai: dvylika apaštalų, septynios dienos, keturiasdešimt pasninko dienų, šimtas aštuoni malos … [Skaityti toliau…]

Malda yra viena iš seniausių ir universaliausių žmogaus praktikų, keliančių klausimų tiek tikintiesiems, tiek skeptikams. Kodėl meldžiamės? Ar Dievui reikia mūsų maldų? Ar religinės praktikos, tokios kaip pasninkas ar celibatas, yra būtinos, ar jos tik sustiprina žmogaus ryšį su Dievu? 1. Malda – ne Dievui, o žmogui Krikščioniškoji teologija teigia, kad Dievas, būdamas tobulas ir … [Skaityti toliau…]

KatalikybėŽodis kilęs iš graikiško katholikós, reiškiančio „visuotinis“ arba „bendras“. Lietuviškai vartojamas kaip apibūdinimas Romos katalikų tikėjimui, kuriam vadovauja popiežius. Kitomis kalbomis: anglų – Catholicism, lotynų – Catholica religio, rusų – католицизм. Katalikybė ilgus šimtmečius formavo Europos kultūrą, teisę, švietimą ir meną, todėl žodis dažnai siejamas ne tik su religija, bet ir su plačia civilizacijos tradicija. … [Skaityti toliau…]

Šventasis Raštas žydų, katalikų ir stačiatikių tradicijose yra pagrindinis tikėjimo šaltinis, tačiau kanonų sudėtis ir jų ribos skiriasi. Kasdienėje kalboje galima sakyti ir „žydų Biblija“, nes žmonės supranta, apie ką kalbama, tačiau tiksliai žydų tradicijoje šis rinkinys vadinamas Tanachu, o ne Biblija. Tuo tarpu katalikai ir stačiatikiai savo Šventąjį Raštą iš tiesų vadina Biblija, todėl … [Skaityti toliau…]