Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
„Ignoto laiškas efeziečiams“ (The Epistle of Ignatius to the Ephesians) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, priskiriamų Antiochijos vyskupui Ignotui, kankiniui ir apaštalinių tėvų tradicijos atstovui. Laiškas parašytas kelionės į Romą metu, kai Ignotas buvo gabenamas mirčiai. Tai suteikia tekstui ypatingą toną: jis rašo kaip žmogus, kuris jaučiasi stovintis ant mirties slenksčio ir todėl kalba … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškai šventajam Jonui apaštalui ir Mergelei Marijai“ (The Epistle of Ignatius to St. John the Apostle; The Epistle of Ignatius to the Virgin Mary) sudaro nedidelę, bet išskirtinę pseudoepigrafinių ankstyvosios krikščionybės tekstų grupę. Jie priskiriami Antiochijos vyskupui Ignotui, tačiau jų autentiškumas beveik neabejotinai vėlyvas. Vis dėlto šie laiškai yra įdomūs kaip krikščioniškos vaizduotės dokumentai, … [Skaityti toliau…]
„Ignoto laiškas Herui, Antiochijos diakonui“ (The Epistle of Ignatius to Hero, a Deacon of Antioch) yra ankstyvosios krikščionybės tekstas, priskiriamas Antiochijos vyskupui Ignotui, vienam iš vadinamųjų apaštalinių tėvų. Laiškas datuojamas II amžiaus pradžia ir rodo laikotarpį, kai Bažnyčia dar tik formavo savo struktūrą, discipliną ir teologinius akcentus. Nors kūrinio autentiškumas nėra visiškai užtikrintas, jis išlieka … [Skaityti toliau…]
Kasiodoras (lat. Cassiodorus) yra vienas svarbiausių VI amžiaus lotynų kultūros ir krikščioniškosios tradicijos veikėjų, kurio darbai turėjo ilgalaikę įtaką Europos intelektinei raidai. Jis gimė apie 485 metus pietų Italijoje, kilmingoje šeimoje, glaudžiai susijusioje su Ostgotų karalystės administracija. Kasiodoras iš pradžių buvo valstybės veikėjas, dirbęs karaliaus Teodoriko Didžiojo kanceliarijoje, tačiau vėliau pasitraukė iš politinio gyvenimo ir … [Skaityti toliau…]
Apie tikrąją religiją (De vera religione) yra vienas ankstyvųjų Hipono Augustino veikalų, parašytas apie 390 metus, dar prieš jam tampant vyskupu. Šis tekstas priklauso laikotarpiui, kai Augustinas jau buvo atsivertęs į krikščionybę, tačiau dar gyveno Kasiciake ir formavo savo teologinį mąstymą. Veikalas skirtas apibrėžti, kas yra tikroji religija, kaip žmogus gali ją pažinti ir kaip … [Skaityti toliau…]
Apie krikščionišką mokymą (De doctrina Christiana) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino teologinių veikalų, parašytas tarp 397 ir 426 metų. Šis tekstas buvo kuriamas etapais, todėl jame matomi tiek ankstyvosios, tiek brandžiosios Augustino minties bruožai. Veikalas skirtas tam, kad krikščionys galėtų tinkamai suprasti Šventąjį Raštą, jį aiškinti ir taikyti praktiniame tikėjimo gyvenime. Augustinas siekė sukurti aiškią … [Skaityti toliau…]
„Dešimt sparnų“ (kin. 十翼 Shí Yì) – tai seniausias išlikęs filosofinis komentarų rinkinys prie „Permainų knygos“ (I Ching, Yijing), parengtas maždaug tarp V ir III amžiaus prieš mūsų erą. Šiuos tekstus tradicija priskiria Konfucijui ir jo sekėjams, tačiau tikėtina, kad jie buvo sudaryti palaipsniui, kelių kartų išminčių, siekusių suteikti „Permainų knygai“ dvasinę, etinę ir kosmologinę … [Skaityti toliau…]
„De catechizandis rudibus“ („Apie pradedančiųjų katechizavimą“) yra vienas svarbiausių Augustino pastoracinių traktatų, parašytas apie 400 m. diakono Deogratijo prašymu. Šis kūrinys skirtas praktinei problemai: kaip mokyti tikėjimo žmones, kurie dar visai nepažįsta krikščionybės, ir kaip tai daryti taip, kad mokytojas neišsektų, o klausytojas suprastų ir priimtų tikėjimo esmę. Traktato pradžioje Augustinas atsako į Deogratijo skundą, … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Augustino traktatas Apie Trejybę („De Trinitate“) yra vienas didžiausių ir sudėtingiausių Vakarų krikščionybės teologinių veikalų. Jis rašytas ilgiau nei dvidešimt metų, pradedant IV amžiaus pabaiga ir baigiant V amžiaus pradžia. Šis kūrinys sudarytas net iš penkiolikos knygų, kuriose Augustinas nuosekliai aiškina Trejybės slėpinį, remdamasis Šventuoju Raštu, filosofija ir žmogaus vidinės patirties analize. Tai nėra greitas … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
Markiono „Antitezės“ (gr. Ἀντιθέσεις, lot. Antitheses, Priešpriešos) buvo vienas svarbiausių ir kartu paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Tai buvo savarankiškas teologinis traktatas, parašytas II amžiaus viduryje, tikėtina Romoje, ir skirtas išdėstyti pagrindinius Markiono mokymo principus. Šis kūrinys buvo glaudžiai susijęs su Markiono sudarytu Naujojo Testamento rinkiniu, tačiau pats tekstas neišliko. Apie jį žinome tik tiek, kiek … [Skaityti toliau…]