Tekstai

Popiežius šiandien atrodo kaip dvasinis autoritetas, kalbantis apie taiką ir gailestingumą, bet istorijoje jis neretai buvo tiesioginis taikinys – tiek politinių sąmokslų, tiek religinio fanatizmo ar net atvirų karinių veiksmų. Kai kuriais atvejais popiežiai būdavo nužudomi, kitais – spėdavo pabėgti, o kai kada net patys siųsdavo karius į mūšį. Senieji laikai: popiežystė kaip pavojinga profesija … [Skaityti toliau…]

Žodis Vatikanas (Vaticanus) kilęs iš lotyniško vietovės pavadinimo Mons Vaticanus, reiškiančio „Vatikano kalvą“ – žemę vakarinėje Tiberio upės pusėje. Ši vieta senovės romėnams nebuvo ypatingai svarbi – tai buvo priemiestis, neįtrauktas į Romos miesto ribas. Etimologija iki šiol aptarinėjama. Galimos kilmės versijos: Kodėl būtent ten įkurtas Vatikanas? Kodėl Vatikanas toks mažas? Kodėl tik 44 ha? … [Skaityti toliau…]

Biblijoje dykumos yra ir geografinės vietovės ir teologiniai simboliai, rodantys išbandymus, Dievo artumą, apsivalymą ir dvasinį atsinaujinimą. Dykumos, kaip atšiaurios ir tuščios erdvės, buvo vietos, kur žmogus susidurdavo su savo ribotumu, priklausomybe nuo Dievo ir Jo ištikimybe. Jos simbolizuoja klajones, izoliaciją, bet kartu ir Dievo vedimą per sunkumus. Pavyzdžiui, izraelitai 40 metų klajojo dykumoje, mokydamiesi … [Skaityti toliau…]

„Oktavijus“ (Octavius) – vienas ankstyviausių (III a.) lotyniškos krikščioniškos literatūros kūrinių, parašytas III a. pradžioje autoriaus Minucijaus Felikso. Tai filosofinis-dialoginis traktatas, sukurtas pagal klasikinę Cicerono dialogų formą, kur trys veikėjai – Minucijus, Oktavijus ir Cecilijus – diskutuoja apie krikščionybę, pagonybę ir tikėjimo racionalumą. Kūrinys laikomas vienu elegantiškiausių ankstyvosios lotyniškos prozos pavyzdžių. Dialogas vyksta Ostijoje, Romos … [Skaityti toliau…]

„Maldavimas už krikščionis“ (Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν / Legatio pro Christianis; taip pat žinomas kaip „Maldavimas užtariant krikščionis“, „Užtarimas už krikščionis“, rečiau – „Apologija už krikščionis“) – vienas intelektualiai stipriausių II a. krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas apie 176–177 m. Atenagoro Atėniečio ir adresuotas Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Komodui. Graikiškas pavadinimas Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν reiškia oficialų … [Skaityti toliau…]

Melitono Sardiečio Apologija (Ἀπολογία / Apologia ad Marcum Aurelium) – tai vienas ankstyviausių krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas II a. pabaigoje ir skirtas Romos imperatoriui Markui Aurelijui. Nors pats tekstas iki mūsų dienų neišliko, jo egzistavimą ir turinį liudija Eusebijus Cezarietis (Historia Ecclesiastica IV, 13 ir 26) bei Paschal Chronicle. Šie šaltiniai pateikia kelis trumpus fragmentus, … [Skaityti toliau…]

Pseudo‑Melitono sirų apologija – tai anoniminis ankstyvosios krikščionybės apologetinis traktatas, išlikęs sirų kalba ir klaidingai priskirtas II a. vyskupui Melitonui Sardiečiui. Kūrinys rastas Nitrijos rankraščiuose ir pirmą kartą publikuotas XIX a. Williamo Curetono rinkinyje Spicilegium Syriacum. Originali rankraščio antraštė skamba taip: „Melito filosofo oracija prieš Antoniną Cezarį“ (The Oration of Melito the Philosopher before Antoninus … [Skaityti toliau…]

„Laiškas Diognetui“ – vienas brandžiausių ir elegantiškiausių ankstyvosios krikščionybės apologetinių tekstų, datuojamas II amžiaus viduriu. Autorius nežinomas; rankraštyje jis pasirašo vardu Mathetes („mokinys“), tačiau tai nėra tikras asmuo, o literatūrinis pseudonimas. Pats tekstas parašytas aukšta graikų retorikos forma ir skirtas pagoniui Diognetui, kuris nuoširdžiai domisi krikščionių tikėjimu, jų gyvenimo būdu ir jų atsiribojimu nuo pagoniškų … [Skaityti toliau…]

Lenkija yra viena iš Europos šalių, kurioje religija turėjo ypatingą reikšmę istorijoje ir visuomenės gyvenime. Tikėjimas čia suformavo ne tik kultūrinius, bet ir politinius procesus. Religinė tradicija rodo tūkstantmečio istoriją, per kurią keitėsi valstybių santvarkos, žmonių gyvenimo būdas ir dvasinės vertybės. Pirmosios religijos apraiškos Lenkijoje buvo pagoniškos. Iki krikščionybės įsitvirtinimo vietiniai gyventojai garbino gamtos jėgas, … [Skaityti toliau…]

Ši neįprasta ir dažnai pamirštama istorija randama Biblijoje, Išėjimo knygos 32 skyriuje. Tai pasakojimas apie vieną dramatiškiausių momentų Izraelio tautos kelionėje iš Egipto. Pasakojimas priklauso seniausiam biblinės tradicijos sluoksniui, siejamam su Mozės laikais, kai tauta dar tik formavosi ir mokėsi, ką reiškia gyventi pagal vieno Dievo įstatymus. Viskas prasidėjo tuo metu, kai Mozė buvo užkopęs … [Skaityti toliau…]

„Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas“ (angl. The Life of Jehoshua, the Prophet of Nazareth) – tai teosofinis Franzo Hartmanno kūrinys, išleistas 1888 m. Bostone. Knyga pristatoma kaip „okultinis tyrimas“ ir „raktas į Bibliją“, tačiau jos turinys nėra nei istorinė studija, nei krikščioniškos teologijos tekstas. Tai tipinis XIX a. okultizmo bandymas perrašyti Jėzaus gyvenimą kaip dvasinės … [Skaityti toliau…]

„Budistiniai simboliai ir apeigos Romos Bažnyčioje“ (angl. Buddhistic Symbols and Ceremonies in the Roman Church) – tai teosofinio autoriaus dr. Franzo Hartmanno straipsnis, publikuotas žurnale The Theosophist 1911 m. spalio numeryje. Tekstas priklauso teosofinei tradicijai, kuri siekė parodyti, kad visos pasaulio religijos turi bendrą metafizinę kilmę ir naudoja panašius simbolius, išreiškiančius tą pačią „amžinąją išmintį“. … [Skaityti toliau…]