Antitezės

Markiono „Antitezės“ (gr. Ἀντιθέσεις, lot. Antitheses, Priešpriešos) buvo vienas svarbiausių ir kartu paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Tai buvo savarankiškas teologinis traktatas, parašytas II amžiaus viduryje, tikėtina Romoje, ir skirtas išdėstyti pagrindinius Markiono mokymo principus. Šis kūrinys buvo glaudžiai susijęs su Markiono sudarytu Naujojo Testamento rinkiniu, tačiau pats tekstas neišliko. Apie jį žinome tik tiek, kiek pateikia priešiškai nusiteikę autoriai, pirmiausia Tertulianas ir Epifanijus. „Antitezės“ buvo naudojamos kaip įvadas į Markiono kanoną ir turėjo aiškų tikslą: parodyti, kad Senojo Testamento Dievas ir Jėzaus Dievas nėra tas pats asmuo. Šis traktatas tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, paskatinusių krikščioniškosios teologijos formavimąsi ir Naujojo Testamento kanono atsiradimą.

„Antitezės“ buvo parašytos apie 140–150 metus, kai Markionas jau buvo įsitvirtinęs Romos krikščionių bendruomenėje. Kūrinys buvo skirtas tiek jo pasekėjams, tiek platesnei auditorijai, kurią jis siekė įtikinti savo mokymo nuoseklumu. Traktatas buvo sudarytas iš dviejų dalių: teologinės įžangos, kurioje Markionas aiškino dviejų dievų skirtumą, ir iš Rašto priešpriešų rinkinio, kuriame buvo lyginamos Senojo Testamento ir Jėzaus mokymo vietos. Šios priešpriešos buvo pateikiamos kaip įrodymai, kad Kūrėjas yra teisingas, bet ne geras, o Jėzaus Dievas yra geras, bet ne teisingas. Ši logika buvo pagrindinis Markiono teologijos ramstis.

„Antitezės“ neišliko dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Markionas buvo paskelbtas eretiku, o jo bendruomenės ilgainiui išnyko. Kadangi tekstai buvo perduodami rankraščiais, jų išlikimas priklausė nuo nuolatinio perrašymo. Ortodoksinė Bažnyčia Markiono raštų neperrašinėjo, o jo pasekėjų skaičius mažėjo. Be to, polemistai cituodavo tik tas vietas, kurias norėjo paneigti, todėl išliko tik fragmentai. Šie fragmentai dažnai yra parafrazės, o ne pažodinės citatos, todėl tiksliai atkurti originalo neįmanoma.

Kūrinio pobūdis ir struktūra

„Antitezės“ buvo aiškiai struktūruotas traktatas. Pirmoje dalyje Markionas pateikė teologinį argumentą, kad egzistuoja du skirtingi dievai. Kūrėjas, kurį jis tapatino su Senojo Testamento Dievu, buvo teisingas, baudžiantis ir pavydus. Jėzaus Dievas buvo geras, gailestingas ir iki Jėzaus pasirodymo nežinomas pasauliui. Ši dviejų dievų schema buvo esminė Markiono mokymo dalis ir išskyrė jį iš kitų II amžiaus krikščionių.

Antroji dalis buvo sudaryta iš Rašto priešpriešų. Tai buvo konkretūs tekstų palyginimai, kuriuose Markionas rodė, kad Senojo Testamento įsakymai ir Jėzaus mokymas yra nesuderinami. Šios priešpriešos buvo pateikiamos kaip loginiai įrodymai, kad abu mokymai kyla iš skirtingų dievų. Tertulianas ir Epifanijus pateikia kelias tokias priešpriešas, kurios leidžia suprasti bendrą traktato pobūdį.

Išlikę fragmentai ir jų šaltiniai

„Antitezės“ žinomos tik iš trijų pagrindinių šaltinių. Tertulianas savo veikale „Adversus Marcionem“ cituoja ir parafrazuoja Markiono argumentus, dažnai pateikdamas jų esmę. Epifanijus „Panarion“ 42 skyriuje pateikia kelias formuluotes, kurios atrodo artimesnės originalui. „Dialogus Adamantius“, anoniminis poleminis tekstas, taip pat išsaugo kelias nuotrupas. Šie fragmentai leidžia suprasti, kad Markionas naudojo aiškią kontrasto metodiką, o jo argumentai buvo paremti Rašto citatomis.

Kūrinio reikšmė ankstyvajai krikščionybei

„Antitezės“ turėjo didelę įtaką krikščioniškosios teologijos raidai. Markiono mokymas privertė Bažnyčią aiškiau apibrėžti savo požiūrį į Senąjį Testamentą ir Jėzaus santykį su žydų Raštu. Be to, Markiono kanonas, kuriam „Antitezės“ buvo įvadas, paskatino Bažnyčią formuoti savo Naujojo Testamento kanoną. Tertulianas ir kiti polemistai reagavo į Markiono argumentus, todėl jų raštuose atsirado daug teologinių formuluočių, kurios vėliau tapo ortodoksijos dalimi.

Ką šiandien galima pasakyti apie „Antitezes“

Šiuolaikiniai tyrėjai sutaria, kad „Antitezės“ buvo tikras ir savarankiškas Markiono kūrinys. Nors originalas neišliko, fragmentai leidžia atkurti pagrindines temas ir argumentų struktūrą. Adolfas von Harnackas pirmasis sistemingai surinko visus fragmentus ir pateikė kritinę rekonstrukciją, kuri iki šiol laikoma standartine. Ši rekonstrukcija nėra originalo tekstas, tačiau ji remiasi tikrais šaltiniais ir leidžia suprasti Markiono teologijos esmę.

„Antitezių“ paminėjimai ankstyvuosiuose šaltiniuose

Šiame skyriuje pateikiami ankstyviausių šaltinių liudijimai apie Markiono „Antitezes“. Tai nėra pats „Antitezių“ tekstas, nes originalus kūrinys neišliko, tačiau šios ištraukos sudaro pagrindinį ir patikimiausią žinomą medžiagos sluoksnį. Čia surinkti Tertuliano, Epifanijaus, Adamantijaus ir kitų polemistų teiginiai, kuriuose jie tiesiogiai mini „Antitezes“, cituoja jų formuluotes arba perteikia Markiono argumentus. Nors šis rinkinys nėra išsamus ir neatspindi viso prarasto traktato, jis leidžia suprasti pagrindinius Markiono teologijos principus, jo naudojamus Rašto priešpriešinimus ir tai, kaip „Antitezės“ buvo suvokiamos ankstyvojoje krikščionybėje.

1.

• Originalas: „Separatio legis et evangelii proprium et principale opus est Marcionis… nam hae sunt ,Antithesîs’ Marcionis, i. e. contrariae oppositiones…“
• Vertimas: Įstatymo ir Evangelijos atskyrimas yra tikrasis ir pagrindinis Markiono darbas, ir jo mokiniai negalės paneigti to, ką jie turi savo aukščiausiame dokumente… nes tai yra Markiono „Antitezės“, t. y. priešingos opozicijos, kurios bando sukelti Evangelijos nesutarimą su Įstatymu, kad iš abiejų testamentų teiginių skirtingumo įrodytų ir dievų skirtingumą.
• Šaltinis: Adv. Marc. 1.19 (Tertullianus)
• Komentaras: Ši citata yra pamatinė. Joje Tertulianas tiesiogiai įvardija „Antitezes“ kaip svarbiausią markionitų bendruomenės katekizmą.

2.

• Originalas: „Marcion conititur — natürlich in den Antithesen — ad destruendum statum eorum evangeliorum…“
• Vertimas: Markionas stengiasi — žinoma, Antitezėse — sugriauti statusą tų evangelijų, kurios yra išleistos kaip savitos ir po apaštalų… vardais, kad, atėmęs iš jų pasitikėjimą, perkeltų jį savajai.
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.3 (Tertullianus)
• Komentaras: Aprašoma Markiono kritika tradicinėms evangelijoms. „Antitezės“ tarnavo kaip įrankis diskredituoti kitų apaštalų tekstus.

3.

• Originalas: „Marcion per Antitheses suas arguit ut interpolatum a protectoribus Iudaismi…“
• Vertimas: Markionas per savo Antitezes įrodinėja, kad buvo įterptas judaizmo gynėjų, siekiant sujungti Įstatymą ir pranašus.
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.4 (Tertullianus)
• Komentaras: Jis teigė, kad bet kokios sąsajos tarp Jėzaus ir Senojo Testamento yra vėlesnės klastotės (interpoliacijos).

4.

• Originalas: „Certe enim totum quod elaboravit, etiam Antitheses praestruendo…“
• Vertimas: Nes tikrai viskas, ką jis parengė, net ir iš anksto sudarydamas Antitezes, veda prie to, kad nustatytų Senojo ir Naujojo testamento skirtingumą.
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.6 (Tertullianus)
• Komentaras: „Antitezės“ buvo iš anksto apgalvota, sisteminga konstrukcija.

5.

• Originalas: „Transeo nunc ad evangelii, sane non Iudaici sed Pontici…“
• Vertimas: Dabar pereinu prie evangelijos – tikrai ne judėjiškos, bet pontiškos, o tuo tarpu suklastotos – demonstravimo, galėdamas šią išankstinę struktūrą įrodyti ir iš Antitezių formuluočių.
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.2 (Tertullianus)
• Komentaras: „Pontiškos“ reiškia Markiono redaguotą evangeliją.

6.

• Originalas: „Omnem sententiam et omnem paraturam impii atque sacrilegi Marcionis…“
• Vertimas: Kiekvieną bedievio ir šventvagiško Markiono teiginį ir visą jo pasirengimą mes dabar iššaukiame į pačią jo evangeliją…
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.1 (Tertullianus)

7.

• Originalas: „nam et hoc opponit Marcion: Helisaeum quidem materia eguisse…“
• Vertimas: Nes Markionas priešpastato ir tai: esą Eliziejui reikėję materijos, jis panaudojęs vandenį, ir tai septynis kartus; o Kristus, priešingai, vien tik žodžiu, ir tai atlikęs vieną kartą, išgydymą suteikęs iškart.
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.9 (Tertullianus)
• Komentaras: Klasikinis antitezės pavyzdys lyginant Senojo ir Naujojo Testamento stebuklus.

8.

• Originalas: „Ego, inquit, percutiam, et ego sanabo… condens scilicet mala et faciens pacem.“
• Vertimas: „Aš“, sako jis, „ištiksiu, ir aš išgydysiu; aš“, sako jis, „užmušiu, ir aš atgaivinsiu, kurdamas, žinoma, blogį ir darydamas taiką.“
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.1 (Tertullianus)
• Komentaras: Markionas cituoja Senojo Testamento Kūrėją, pabrėždamas, jog jis pats atvirai prisipažįsta esąs blogio autorius.

9.

• Originalas: „Ignorat esse alium super se deum.“
• Vertimas: Jis nežino, kad virš jo yra kitas dievas.
• Šaltinis: Adv. Marc. 1.11 (Tertullianus)

10.

• Originalas: „Alium deum super se esse non scivit.“
• Vertimas: Jis nežinojo, kad virš jo yra kitas dievas.
• Šaltinis: Adv. Marc. 2.26 (Tertullianus)

11.

• Originalas: „Pusillus etiam deus in ipsa ferocia sua…“
• Vertimas: Smulkmeniškas yra dievas net ir savo žiaurume, kai, įniršęs ant tautos dėl veršio pašventinimo, jis reikalauja iš savo tarno Mozės: „Palik mane…“ Iš to jūs esate linkę tvirtinti, kad Mozė yra geresnis už dievą.
• Šaltinis: Adv. Marc. 2.26 (Tertullianus)
• Komentaras: Tas faktas, kad mirtingas žmogus turėjo atkalbėti dievą nuo žiaurumo, įrodo šio Senojo Testamento dievo netobulumą.

12.

• Originalas: „Ὁ ἐλθὼν Χριστὸς καὶ τὸν διάβολον ἐνίκησε καὶ τὰ τοῦ δημιουργοῦ“
• Vertimas: Atėjęs Kristus nugalėjo ir velnią, ir demiurgo.
• Šaltinis: Adamant. 1.4

13.

• Originalas: „O Wunder über Wunder, Verzückung, Macht und Staunen ist…“
• Vertimas: O stebuklų stebukle, ekstaze, galybe ir nuostaba, kad apie Evangeliją negalima nieko pasakyti, nei apie ją galvoti, nei jos su kuo nors palyginti.
• Šaltinis: Efremas Siras (sirų k. per A. Schäfers)
• Komentaras: Garsusis „Antitezių“ prologas, išreiškiantis išskirtinę poziciją, jog Evangelija yra absoliučiai unikali.

14.

• Originalas: „ὁ ἀόρατος καὶ ἀκατονόμαστος πατήρ“
• Vertimas: Nematomas ir neįvardijamas Tėvas.
• Šaltinis: Pan. 42.4 (Epiphanius)

15.

• Originalas: „Ἡ τοῦ ἀγαθοῦ ἀρχὴ ἰσχυροτέρα“
• Vertimas: Gėrio pradas yra stipresnis.
• Šaltinis: Adamant. 1.4

16.

• Originalas: „Ὁ ἐλθὼν Χριστὸς καὶ τὸν διάβολον ἐνίκησε καὶ τὰ τοῦ δημιουργοῦ δόγματα ἀνέτρεψεν“
• Vertimas: Atėjęs Kristus nugalėjo velnią ir sugriovė demiurgo dogmas.
• Šaltinis: Adamant. 1.4

17.

• Originalas: „‛Ο δημιουργός, ὅτε ἔπλασε τὸν ἄνθρωπον…“
• Vertimas: Kūrėjas, kai nulipdė žmogų ir įkvėpė jam gyvybę, nesugebėjo jo užbaigti. O gerasis, pamatęs iš viršaus besivoliojantį ir krutantį kūrinį, atsiuntė iš savo paties dvasios ir atgaivino žmogų. Todėl mes ir sakome, kad toji dvasia yra išgelbėjama.
• Šaltinis: Adamant. 2.8
• Komentaras: Markionitiška Pradžios knygos versija – dvasinį pradą žmogui davė tikrasis Dievas, ne Kūrėjas.

18.

• Originalas: „Βάλλουσιν οἶνον νέον εἰς ἀσκοὺς νέους…“
• Vertimas: „Jauną vyną pila į naujus vynmaišius…“ nei Kristus, nei apaštalas nėra įstatymo papildymas.
• Šaltinis: Adamant. 2.16
• Komentaras: Jėzus neatėjo išpildyti Įstatymo, bet jį visiškai pakeisti.

19.

• Originalas: „in creatorem interpretatur malam arborem malos fructus condentem…“
• Vertimas: Jis aiškina, kad kūrėjas yra blogas medis, nešantis blogus vaisius… ir padarė prielaidą, kad privalo būti kitas dievas, atstovaujantis geram medžiui, nešančiam gerus vaisius.
• Šaltinis: Adv. Marc. 1.2 (Tertullianus)

20.

• Originalas: „Venio nunc ad ordinarias sententias eius…“
• Vertimas: Dabar pereinu prie jo įprastinių teiginių, per kuriuos jis įveda savo doktrinos savitumą…
• Šaltinis: Adv. Marc. 4.14 (Tertullianus)

21.

• Originalas: „Non, ut haeretici deum legis accusant, mala radix est lex et mala arbor…“
• Vertimas: Ne taip, kaip eretikai kaltina įstatymo dievą, įstatymas yra bloga šaknis ir blogas medis…
• Šaltinis: Comm. in Rom. 3.6 (Origenes)

22.

• Originalas: „Lex i. e. deus legis seduxit“
• Vertimas: Įstatymas, tai yra, įstatymo dievas, suvedžiojo.
• Šaltinis: Adv. Marc. 5.13 (Tertullianus)