Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Atrachasis yra vienas svarbiausių senovės Mesopotamijos mitų apie didįjį tvaną, kuris pasakoja apie žmonijos sukūrimą, dievų nepasitenkinimą žmonių triukšmu ir tvaną, kuris turėjo sunaikinti visą žmoniją. Šis pasakojimas yra viena iš seniausių pasaulio išlikusių tvano istorijų, kuri turi daug panašumų su bibline Nojaus istorija ir kitais mitais, tokiais kaip Gligamešo epas. Žmonių sukūrimas ir dievų … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Jokūbo malda (angl. Prayer of Jacob) yra senovinis mistinis tekstas, kilęs iš žydų-krikščionių tradicijų, datuojamas maždaug IV–V amžiais. Ši malda yra laikoma viena iš magiškų arba mistinių maldų, kurios buvo naudojamos kaip gynybos arba dvasinio išaukštėjimo priemonė. Ji yra susijusi su angelais, dangaus būtybėmis ir Dievo vardo šventumu. Malda turi gilių mistinių ir kabalistinių motyvų, … [Skaityti toliau…]
Sinajaus apreiškimas minimas išėjimo knygoje, kur Dievas per Mozę perduoda Izraelio tautai dešimt įsakymų ir kitus nurodymus, tapusius moralės bei teisės pagrindu. Tai ne tik teisės aktų perdavimas, bet ir sandoros tarp Dievo ir žmonių įtvirtinimas. Po išvedimo iš Egipto izraelitai keliauja per dykumą ir pasiekia Sinajaus kalną. Čia Mozė užlipa į viršūnę, kur bendrauja … [Skaityti toliau…]
Saliamono giesmės arba Odes of Solomon (Saliamono giesmių knyga) yra senovės žydų religinių tekstų rinkinys, kurio autorius ar autoriai liko nežinomi. Šis tekstas neįeina į oficialų Biblijos kanoną, tačiau jis yra svarbus apokrifinių raštų dalis. Giesmės buvo parašytos maždaug I amžiaus pradžioje, greičiausiai helenistiniu laikotarpiu, o jų turinys rodo tiek judaizmo, tiek ankstyvojo krikščionybės religinį … [Skaityti toliau…]
Eldadas ir Modadas yra dvi figūros, kurios pasirodo Senajame Testamente, konkrečiai 4 Mozės knygoje. Jie buvo du izraelitai, kurie įsijungė į pranašo Mozės vadovaujamas tarnystes, tačiau jų vaidmuo ir elgesys tapo svarbūs dėl tam tikrų konfliktų su kitais Izraelio žmonėmis. Pagal 4 Mozės knygos 11 skyrių, Eldadas ir Modadas buvo vieni iš septyniasdešimties vyresniųjų, kuriuos … [Skaityti toliau…]
Rechabitai buvo sena žydų giminė, kurios istorija yra įdomi ir simbolinė tiek Biblijos kontekste, tiek žydų tautos tradicijose. Jie kilę iš Jethro, Mozės tėvo svainio, kuris buvo Midjano kunigas. Rechabitų gyvenimo būdas, jų elgesio normos ir tikėjimo išraiška išsiskyrė iš kitų Izraelio genties grupių. Rechabitų gyvenimo principai buvo griežtai susiję su jų senelio nurodymu gyventi … [Skaityti toliau…]
Babilono nelaisvė – vienas reikšmingiausių įvykių Senojo Testamento istorijoje, palikęs gilų pėdsaką žydų tautos sąmonėje. Tai laikotarpis, kai Jeruzalė buvo užimta Babilono kariuomenės, o didžioji dalis gyventojų ištremta į svetimą kraštą. Priežastys ir įvykiai iki tremties Iki nelaisvės Izraelis buvo suskaldytas į dvi karalystes – Izraelį šiaurėje ir Judą pietuose. Izraelio karalystė jau buvo užkariauta … [Skaityti toliau…]
Janas ir Jambresas yra vardai, siejami su Egipto magais, kurie priešinosi Mozei. Jų kilmė nėra aiškiai atskleista Senajame Testamente, tačiau jų veikla užsimenama įvairiuose religiniuose tekstuose, įskaitant Naująjį Testamentą, žydų tradicijas ir apokrifinę literatūrą. Paminėjimas Biblijoje Tiesioginė nuoroda į Janą ir Jambresą randama 2 Timotiejui 3:8, kur apaštalas Paulius rašo: „Kaip Janas ir Jambresas priešinosi … [Skaityti toliau…]
Juozapas ir Aseneta (Joseph and Aseneth; gr. Iōsēph kai Aseneth) yra religinis romanas, kurį galima rasti kai kuriuose senoviniuose žydų bei krikščionių raštuose. Pasakojimas aprašo Juozapo (Joseph; hbr. Yosef), vieno iš Jokūbo sūnų, gyvenimo etapą po to, kai jis tapo Egipto valdovo patikėtiniu. Aseneta (Aseneth; hbr. Asenat), Egipto kunigo Poti-Feros duktė, yra pagrindinė pasakojimo veikėja, … [Skaityti toliau…]
Aristėjo laiškas – tai senovinis tekstas, kuriame aprašomas hebrajiškosios Toros vertimas į graikų kalbą, vėliau tapęs žinomas kaip Septuaginta. Šis dokumentas dažnai laikomas legendiniu pasakojimu, aiškinančiu, kaip žydų raštai buvo perduoti platesnei helenistinei pasaulio daliai. Laiške pasakojama apie Ptolemėjaus II Filadelfo valdymo laikotarpį III a. pr. Kr., kai Egipto valdovas, siekdamas papildyti garsiąją Aleksandrijos biblioteką, … [Skaityti toliau…]
„Abraomo apokalipsė“ (gr. Apokalypsis Abraam) – tai senovinis ir intriguojantis žydų apokaliptinės literatūros kūrinys. Nors jame pasakojama apie biblinį patriarchą Abraomą, šis tekstas buvo parašytas gerokai vėliau. Mokslininkai mano, kad jis sukurtas I a. pabaigoje arba II a. pradžioje (netrukus po to, kai romėnai 70 m. po Kr. sugriovė Antrąją Jeruzalės šventyklą). Nors originalas greičiausiai … [Skaityti toliau…]