Tekstai

Šis stačiatikių (ortodoksų, pravoslavų) religinis kalendorius rodo Rytų krikščionybės šventinį metų ritmą – nuo Kristaus gimimo iki Jo prisikėlimo ir Bažnyčios gimimo. Stačiatikiais Lietuvoje dažniausiai vadinami Rytų Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, priklausantys Maskvos, Konstantinopolio ar kitoms patriarchijoms. Žodis pravoslavai dažniau vartojamas kalbant apie rusų ortodoksų tradiciją, o ortodoksai – tai tarptautinis pavadinimas, apimantis ir graikų, serbų, … [Skaityti toliau…]

Navjot (dar vadinamas Navjote arba Sedreh Pushi) yra zoroastrizmo tikėjimo priėmimo ceremonija, kurios šaknys siekia senovės Persiją, maždaug I tūkstantmetį prieš Kristų. Ceremonija remiasi pranašo Zaratustros mokymu apie gėrio, tiesos ir dorovės svarbą gyvenime. Pati apeiga ir įžadai atsirado kaip jaunuolio perėjimo į suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomenę simbolis. Navjot įžadus duoda berniukai ir mergaitės, dažniausiai nuo … [Skaityti toliau…]

Jėzaus Kristaus apsireiškimai yra vieni reikšmingiausių antgamtinių reiškinių krikščionybėje, ypač katalikų tradicijoje. Šie regėjimai, kai tikima, kad prisikėlęs Kristus pasirodo tikintiesiems, dažnai perteikia žinias apie Dievo gailestingumą, atgailą, maldą ar artėjimą prie Jo Širdies. Skirtingai nuo Mergelės Marijos apsireiškimų, kurie nukreipia į Kristų kaip tarpininką, Jėzaus apsireiškimai yra tiesioginis Dievo Sūnaus kreipimasis, pabrėžiantis Jo dieviškąją … [Skaityti toliau…]

Biblijoje kryptys – rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs – yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo veikimą, žmogaus kelionę ir dvasinę tikrovę. Kryptys siejamos su Dievo šlove, teismu, išgelbėjimu ar tremtimi, suteikdamos kontekstą šventajai istorijai. Pavyzdžiui, rytai simbolizuoja Dievo šlovę ir naują pradžią, nes saulė teka rytuose, o Edeno sodas buvo „rytuose“ (Pr 2, 8). Vakarai, priešingai, … [Skaityti toliau…]

Mišios už jaunikį ir nuotaką (lot. Missa pro Sponso et Sponsa, angl. Nuptial Mass) yra ypatinga šv. Mišių forma, naudojama tada, kai katalikų pora tuokiasi bažnyčioje ir nori, kad jų santuoka būtų švenčiama Eucharistijos kontekste. Tai nėra atskiras sakramentas, o vestuvių ceremonijos dalis, kuri įsilieja į įprastą Mišių eigą. Šios Mišios turi savo maldas ir … [Skaityti toliau…]

Žmonijos istorijoje vis atsirasdavo asmenų, kurie drąsiai pareikšdavo esantys dievai. Kai kurie siekė valdžios, kiti tikėjo savo žodžiais dėl psichinių sutrikimų ar tiesiog norėjo manipuliuoti kitais. Tokie atvejai rodo, kaip lengva sukurti kultą aplink save, ypač kai žmonės ieško prasmės ar autoriteto. Faraonai – dievai žemėje Senovės Egipte faraonai ne šiaip valdė šalį, o buvo … [Skaityti toliau…]

Viduramžių mūšiai – tai kariniai konfliktai, vykę maždaug V–XV a., dažnai susiję su politiniais, religiniais, ekonominiais ir teritoriniais tikslais. Jie apėmė kryžiaus žygius, feodalinius karus, reconquista Ispanijoje, Lenkijos kovas su kaimynais ir kitus. Kodėl vyko viduramžių karai? Religija: Žemės ir galia: Ekonomika: Pavydas ir ambicijos: Vidiniai konfliktai: Kam to reikėjo? Viduramžių karai buvo religijos, žemių, … [Skaityti toliau…]

Las Navas de Tolosos mūšis, žinomas kaip Battle of Las Navas de Tolosa anglų kalboje ir Batalla de Las Navas de Tolosa ispanų kalboje, įvyko 1212 m. liepos 16 d. Siera Morenos kalnuose, netoli Las Navas de Tolosos (dabartinė Ispanija). Ši kova tapo lemiamu Rekonkistos momentu, kai krikščionių karalystės triuškinamai nugalėjo Almohadų kalifatą, atverdamos kelią … [Skaityti toliau…]

Trijų amžių doktrina (lot. doctrina de tribus aetatibus) yra viena iš įtakingiausių viduramžių krikščioniškosios istoriografijos schemų, siejama su XII a. mąstytoju Joachimu iš Fiore. Ši doktrina teigia, kad žmonijos istorija vystosi trimis nuosekliais dvasiniais tarpsniais – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios amžiais. Nors pati schema kilo iš teologinių apmąstymų, ji vėliau tapo svarbiu pagrindu įvairiems … [Skaityti toliau…]

Raupsuotųjų paminėjimai Šventajame Rašte leidžia giliau suprasti žmonių bendruomenės požiūrį į ligą ir atskirtį. Senajame Testamente aptinkami nurodymai, kaip elgtis su sergančiaisiais raupsais. „Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui“ (Kun 13:1) – taip prasideda mokymas apie raupsų atpažinimą ir atitinkamas priemones, padedančias saugoti visų gerovę. Tais laikais, jei žmogus turėdavo odos pažeidimų, jis būdavo apžiūrimas kunigo. … [Skaityti toliau…]

Kaldėjų Ūras (dar vadinamas Ūru iš Chaldėjos) – Biblijoje minimą miesto vardą sutinkame Pradžios knygoje, kur aprašomas Abraomo (tuomet dar vadinto Abramu) kilmės pasakojimas. Teigiama, kad Abraomas kilęs „iš Ūro, Chaldėjos žemėje“ (plg. Pr 11,31; 15,7), iš kurio su šeima vėliau iškeliavo į Haraną, o galiausiai – į Pažadėtąją žemę. Istoriškai Ūras – vienas iš … [Skaityti toliau…]

Druska Biblijoje iškyla kaip universali metafora, jungianti daugelį iškalbingų akcentų. Ji turi ir teigiamą, ir įspėjantį matmenį. Viena vertus, ji atlieka apsaugos, skonio suteikimo funkciją, antra vertus – ji perspėja dėl galimo nykimo ar sprendžiamojo teismo. Senajame Testamente ryškiausias deginančios druskos momentas – Sodomos likimas (Pr 19,26). Lotui traukiantis iš žlugčiai pasmerktos vietovės, jo žmona, … [Skaityti toliau…]