Karen Armstrong, buvusi katalikų vienuolė, kuri septynerius metus praleido uždarame ordino pasaulyje, o vėliau paliko jį dėl asmeninės krizės, 2009 metais išleido knygą „The Case for God“ („Dievo klausimas“ arba „Argumentas už Dievą“). Šis kūrinys – ne ginčas su ateistais, o ilgas kelias per žmogaus istoriją, nuo urvų piešinių paleolite iki šiuolaikinių debatų, rodantis, kaip … [Skaityti toliau…]
1912 metais išleista Emilo Diurkheimo knyga „Elementariosios religinio gyvenimo formos“ laikoma viena svarbiausių sociologijos ir religijos tyrimų klasikų. Diurkheimas, prancūzų sociologijos tėvas, gimęs 1858 m. žydų rabino šeimoje, tačiau pats netikintis, siekė religiją analizuoti ne kaip teologą ar filosofą, o kaip mokslininką – griežtai empiriniu ir sociologiniu požiūriu. Šis veikalas – tai jo gyvenimo kulminacija: … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
Concordia discordantium canonum (nesutariančių kanonų derinimas arba nesuderinamų kanonų harmonija), plačiau žinomas kaip Decretum Gratiani (Gratijano dekretas) – tai apie 1140 m. Bolonijoje (Italija) sudarytas fundamentalus kanonų teisės rinkinys, padėjęs pagrindus visai Vakarų teisės tradicijai. Jo autorius, vienuolis ir dėstytojas Gratijanas (Gratianus), pritaikė naują dialektinį metodą: surinko tūkstančius prieštaringų bažnyčios įstatymų, Šventojo Rašto ištraukų bei … [Skaityti toliau…]
Erazmo Roterdamiečio „Pagyros kvailybei“ (Moriae Encomium, In Praise of Folly) yra vienas įtakingiausių Renesanso tekstų, kuriame susipina gilus humanizmas, aštri satyra ir teologinė kritika. Nors knyga parašyta prieš pat reformaciją, ji paruošė dirvą esminiams pokyčiams Europoje. Kūrinio pavadinimas „Moriae Encomium“ turi dvigubą prasmę. Lotyniškai tai reiškia „Pagyros kvailybei“, tačiau graikiškai žodis Moria primena Erazmo geriausio … [Skaityti toliau…]
Terminas šabašas lietuvių kalboje yra pagrindinis ir tinkamiausias žodis apibūdinti mitologinį raganų susirinkimą. Nors verčiant iš kitų kalbų (ypač anglų ar prancūzų) dirbtinis intelektas dažnai siūlo žodį „sabatas“, lietuvių kalboje šios sąvokos turi skirtingus atspalvius, o jų painiava kyla dėl bendros etimologinės kilmės. Terminų painiava: Šabašas ar Sabatas ir Šabatas Žodis kilęs iš hebrajų kalbos … [Skaityti toliau…]
Pseudepigrafai – tai senovės tekstų rinkinys, priskiriamas žinomiems biblijos veikėjams, bet iš tikrųjų parašytas vėliau nežinomų autorių. Lietuviškai terminas „pseudepigrafai” kilęs iš graikų kalbos originalo ψευδεπίγραφα (pseudepígrapha), kas reiškia „netikrai užrašyti” arba „su klaidingu pavadinimu” – nuo ψευδής (pseudḗs, „melagingas”) ir ἐπιγραφή (epigraphḗ, „užrašas”). Šie raštai dažniausiai sukurti tarp 300 m. pr. Kr. ir 300 … [Skaityti toliau…]
William Crooke veikalas „The Popular Religion and Folk-Lore of Northern India“ (pirmą kartą išleistas 1896 m., dviem tomais) – klasikinis XIX a. pabaigos etnografinis tyrimas apie Šiaurės Indijos liaudies tikėjimus, papročius ir mitologiją. Autorius, britų kolonijinės administracijos pareigūnas ir antropologas, daug metų praleidęs Indijoje, rinko medžiagą iš pirmų rankų: stebėjo kaimų gyvenimą, kalbėjosi su vietos … [Skaityti toliau…]
Émile Durkheim, vienas svarbiausių prancūzų sociologų, 1912 metais išleido veikalą Les formes élémentaires de la vie religieuse (angl. The Elementary Forms of the Religious Life). Lietuviškai pavadinimas dažniausiai verčiamas kaip „Elementariosios religinio gyvenimo formos“, kartais – „Religinio gyvenimo elementarios formos“ arba „Elementarios religinio gyvenimo formos“. Šis darbas tapo klasika religijos sociologijoje. Durkheim siekia atsakyti į … [Skaityti toliau…]
Ekumeninė chartija, žinoma lotynišku pavadinimu Charta Oecumenica, o italų kalba vadinama Carta Ecumenica, kilo iš Europos bažnyčių noro užmegzti tvirtesnius ryšius po Šaltojo karo padalintos žemyno. 2001-ųjų pavasarį Strasbūre, kur per Velykų laikotarpį susirinko šimtai katalikų, protestantų ir stačiatikių lyderių – jie pasirašė dokumentą, primenantį viduramžių taikos susitarimus, pavyzdžiui, 1215 metų Laterano susirinkimas, kai popiežius … [Skaityti toliau…]
Gnozė (graikų kalba γνῶσις, gnōsis – „pažinimas“, „įžvalga“) – tai ne šiaip žinios, o slaptas, ezoterinis, dieviškasis pažinimas, kuris, pasak gnostikų, išlaisvina žmogų iš materialaus pasaulio kalėjimo ir grąžina į tikrąją, šviesią dieviškąją būtį. Gnozė paplito ten, kur susikirto visos senovės pasaulio idėjos – I–III a. Aleksandrijoje, Antiochijoje, Romoje, Edesoje ir mažesniuose Mažosios Azijos miestuose. … [Skaityti toliau…]
1964 m. lapkričio 21 d. popiežius Paulius VI paskelbė vieną svarbiausių Vatikano II Susirinkimo tekstų – dekretą Unitatis Redintegratio (lot. „Vienybės atkūrimas“). Tai pirmasis visoje Katalikų Bažnyčios istorijoje oficialus dokumentas, skirtas ekumenizmui – krikščionių vienybės siekiui. Po šimtmečių priešiškumo ir atsiskyrimo (ypač po 1054 m. Didžiosios schizmos ir XVI a. Reformacijos) Katalikų Bažnyčia iki XX … [Skaityti toliau…]