Žodis demonizavimas kilęs iš graikų kalbos žodžio daimōn – „dvasia“, „genijus“, „nematoma būtybė“. Senovės Graikijoje daimonai nebuvo blogio įsikūnijimai – jie reiškė tarpininkus tarp dievų ir žmonių, sielos vadovus ar įkvėpimo šaltinius. Tik vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje šis žodis įgavo neigiamą reikšmę, tapo siejamas su piktosiomis dvasiomis – demonais. Iš to kilo ir dabartinis žodis demonizavimas, … [Skaityti toliau…]
Jėzaus pirmasis stebuklas – vandens pavertimas vynu – įvyko Galilėjos Kanos miestelyje, per vestuves. Šis stebuklas yra aprašytas Jono evangelijoje (Jono 2:1–11) ir turi gilų simbolinį bei dvasinį reikšmingumą. Tai buvo pirmasis Jėzaus viešas stebuklas, kuris ne tik atskleidė Jo dievišką galią, bet ir parodė Jo rūpestį žmonėmis, taip pat suteikė mums užuominą apie tai, … [Skaityti toliau…]
„Enchiridion ad Laurentium de fide, spe et caritate“ („Trumpas vadovas Laurencijui apie tikėjimą, viltį ir meilę“) – tai Šventojo Augustino teologinis veikalas, parašytas apie 421 metus, vienas glaustiausių ir aiškiausių jo tikėjimo santraukų. Pats pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio enchiridion, reiškiančio „vadovą“ arba „knygelę, kurią galima laikyti rankoje“. Kūrinys skirtas Augustino bičiuliui Laurencijui, kuris … [Skaityti toliau…]
Danieliaus knyga – viena paslaptingiausių ir įtaigiausių Senojo Testamento knygų, jungiančių istorinius pasakojimus, pranašystes ir apokaliptinius regėjimus. Ji pasakoja apie pranašą Danielių – išmintingą jaunuolį, išvežtą į Babilono tremtį VI a. pr. Kr., kuris išlieka ištikimas Dievui nepaisant svetimos valdžios spaudimo ir pagundų. Ši knyga įkvėpta minties, kad Dievas, nors ir leidžia išmėginimus, galiausiai valdo … [Skaityti toliau…]
Žodis „džinas“ (arab. jinn) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių terminų islamo kultūroje, kuris vėliau perėjo ir į pasaulio tautų folklore, pasakas bei literatūrą. Šis terminas kildinamas iš arabiško žodžio „janna“, reiškiančio „paslėpti, būti nematomam“. Tai atspindi pačią džinų prigimtį – jie egzistuoja šalia žmonių, tačiau žmogaus akiai paprastai nematomi. Korane džinai minimi daugiau nei dvidešimt … [Skaityti toliau…]
Thamūdai – tai senovinė arabų gentis, kuri, pagal islamo tradiciją, gyveno po Nūḥ (Nojaus) tautos ir po ʿĀd genties. Korane jie minimi daug kartų kaip Dievo nubausta tauta, kuri atmetė pranašą Ṣāliḥ (Salehą). Žodis Thamūd (ثَمُود) vartojamas tiek kaip tautos pavadinimas, tiek kaip simbolis užkietėjusio netikėjimo. Korane rašoma:„Ir į Thamūdą [Mes pasiuntėme] jų brolį Ṣāliḥą. … [Skaityti toliau…]
Sinajaus dykumoje, kur saulė kepina žemę, o vėjas nešioja istorijų dulkės, vyksta ritualas, kuris per šimtmečius stulbina žmonių protus. Raudona karvė, tobula, be vienos dėmės, niekada nenešusi jungo, sudeginama už stovyklos ribų. Jos pelenai, sumaišyti su vandeniu, valo tuos, kurie prisilietė prie mirties. Bet čia—įdomiausia—mazgas: tie, kas tvarko šią šventąjį mišinį, patys tampa nešvarūs. Šis … [Skaityti toliau…]
Senovės dykumos platybėse, kur saulė negailestingai degino žemę, o naktys atnešdavo šaltį ir žvaigždes, izraelitų tauta klajojo vadovaujama pranašo Mozės. Jie buvo išlaisvinti iš Egipto vergijos, bet jų kelionė į Pažadėtąją žemę buvo pilna išbandymų ir Dievo įsakymų. Vieną dieną, kai stovykla buvo įsikūrusi prie Sinajaus kalno papėdės, Mozė užlipo ant akmens, kad pasimelstų. Ten, … [Skaityti toliau…]
Antikiniame pasaulyje, ypač permainingame ir ideologijų kupiname Pirmojo amžiaus prieš Kristų ir Pirmojo amžiaus po Kristaus Artimuosiuose Rytuose, egzistavo įvairios religinės ir filosofinės srovės. Tarp jų ryškiai išsiskyrė dvi bendruomenės – esenai ir terapeutai. Nors abiems būdingas asketiškumas ir nuoširdus atsidavimas Dievui, jos aprašomos kaip skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios, judėjimo formos. Mūsų žinios apie jas … [Skaityti toliau…]
Lilita, kurios originalus hebrajiškas vardas yra לִילִית (Lilit), o angliška versija – Lilith, yra viena iš labiausiai intriguojančių ir daugiasluoksnių figūrų, atsiradusių Artimųjų Rytų folklore ir vėliau įsitvirtinusių žydų mistinėje tradicijoje. Nors populiariojoje kultūroje ji geriausiai žinoma kaip pirmoji Adomo žmona, tapusi demoniška būtybe, jos šaknys yra kur kas senesnės ir siekia senovės Mesopotamijos mitologiją. … [Skaityti toliau…]
Dagonas yra viena reikšmingiausių ir kartu viena dažniausiai klaidingai suprantamų senovės Artimųjų Rytų dievybių. Populiariojoje kultūroje jis dažnai vaizduojamas kaip žuvies dievas ar jūros pabaisa, tačiau šis įvaizdis yra vėlesnės interpretacijos, o ne istorinės tiesos rezultatas. Iš tiesų, Dagonas buvo galinga ir plačiai garbinta agrarinė dievybė, kurios kultas gyvavo tūkstančius metų, kol galiausiai jis tapo … [Skaityti toliau…]
Šis tekstas – VII a. istorinis veikalas, kurį parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų, teologų ir enciklopedistų. Jame aprašoma gotų, vandalų ir svevų genčių istorija nuo jų migracijų iki įsitvirtinimo Pirėnų pusiasalyje. Pavadinimai ir vertimai: Turinio santrauka Autorius ir kontekstas Istorinė reikšmė Svarbiausi citatos Kiti faktai Izidoriaus veikalas – tai gotų … [Skaityti toliau…]